Apie Vytautą Landsbergį, ir jo statuso likimo klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narė Agnė Širinskienė.
Pone Linge, jūs vienas iš pirmųjų paviešinot čia neseniai tą iniciatyvą, kad norima iš Vytauto Landsbergio atimti valstybės vadovo statusą. Kaip manot, kam reikėjo tokios iniciatyvos?
M. Lingė: Yra lengvas būdas mesti rūkyti. Yra lengvas būdas ten kažkokių įpročių neigiamų atsisakyti. Knygos apie tai rašomos. Tai dabar yra lengvas būdas pelnyti politinius dividendus tam tikrose auditorijose.
Tą matėme per rinkimų kampanijos laikotarpį, kada daug kas iš oponuojančių jėgų būtent statė savo rinkimines strategijas, taikiniu pasirinkę būtent pavardę, ne tiek svarbu, kurią iš Landsbergių.
Ir panašu, kad dabar klausimas yra įtrauktas, valdančiųjų, tai ne opozicinė darbotvarkė, ne valstiečių opozicinė suformuota darbotvarkė. Jie šiandienai pasiūlė tą klausimą svarstyti, tai matome, kad galbūt yra ir bendro intereso, kad tas klausimas atsidurtų darbotvarkėje.
Ponia Širinskiene, jūs buvote praeitoje kadencijoje, prieš tokį statuso suteikimą Vytautui Landsbergiui. Ar aš teisingai atsimenu, kad jūs netgi sakėte, kad klastojama istorija? Kodėl taip manėte?
A. Širinskienė: Aš priminsiu Sąjūdžio rinkimų programą ir joje buvo kalbama apie tai, kad reikia nustatyti ne vienasmenį valdymo organą, o daugiasmenį, kolegialų valdymo organą, prezidiumą ir suteikti jam valstybės vadovo įgalinimus. Vėliau, kada Sąjūdis laimėjo rinkimus, tas ir buvo padaryta, buvo sukurtas prezidiumas, kuris, tarkime, kaip dabar prezidentas, priimdavo diplomatų akreditavimą, spręsdavo kitus dalykus, kurie buvo būdingi valstybės vadovui kitose valstybėse.
Ir tas tuo metu buvo aiškinama, kiek man teko domėtis tuo, kad kadangi yra Rusijos grėsmė, tuo metu dar buvo sovietų kariuomenė vietoje, tai yra patogiau valstybei turėti daugiasmenį valdymo organą, nes sunkiau paspausi, sunkiau galbūt kažkur išveši ar kažką padarysi, negu vienasmeniam organui.
Tai tokia yra Lietuvos istorija ir ponas Landsbergis pasirašydamas ant Sąjūdžio rinkimų programos, matyt, tą puikiai suprato. Vėliau, kai praėjo 30 metų, šiek tiek norima tą istoriją pakeisti ir pasakyti, kad buvo vienasmenis organas, kai to realiai nebuvo. Tai čia tiek apie tą istorinę pusę.
Dabar apie tai, kas vyko šiandien, tai tikrai ne valdantieji įtraukė. Tikrai ne valdančiųjų projektas, tai yra opozicijos vieno atstovo, kuris, kiek aš suprantu, su savo frakcija netgi nesitaręs registravo. Ir statute yra nuostata, kad į darbotvarkę įtraukiami projektai pagal jų registracijos eilę. Tai vat kokia eile yra suregistruota, taip ateina tas laikas ir kažkokia dalis projektų yra įtraukiama.
Tai jis pateko į darbotvarkę pagal šį punktą. Ir manau, valdantieji balsuodami labai gerai šiandien pasakė, kaip jie vertina tikrai tą bandymą ištraukti labai opų klausimą, valstybės piliečius diferencijuojantį klausimą būtent šituo metu. Nes tikrai turime labai svarbių klausimų, kurie dega darbotvarkėje.
Artėja mokestiniai pakeitimai, kur reikia susitelkimo ar tam tikros santarvės, yra gynybos klausimai, kurie vėlgi reikalauja susitelkimo. Tai manytumėm, kad šiuo atveju tikrai nėra laikas ir vieta diskutuoti šituo klausimu, bet, be abejo, tie, kurie priėmė sprendimą paskelbti vienasmenį vadovą tuo laikotarpiu, kai buvo kolegialus vadovas, jie šitą situaciją užprogramavo.
Nes išties, kada yra daroma tam tikra istorinė neteisybė arba nukrypimas nuo istorinių faktų, visą laiką visuomenė diferencijuojasi ir prasideda diskusijos. Aš jau nekalbu apie tai, kad pats Landsbergio asmuo, jis yra labai poliarizuojantis visuomenę.
Kai jūs sakot, kad prezidiumas, kai buvo pati pradžia mūsų Lietuvos valstybės, prezidiumas, tai reiškia keli asmenys, taip?
A. Širinskienė: Ten tuo metu berods buvo ar 11, ar 12 asmenų. Tai asmenų grupė, Seimo prezidiumas išrinktas. Kuris ir atliko iš esmės valstybės vadovo funkciją pagal laikinąją Konstituciją. Tuo metu.
Ir vieno nebuvo?
A. Širinskienė: Tuo metu vieno asmens nebebuvo.
Pone Linge, taip ir yra?
M. Lingė: Mes turbūt gyvename pakankamai jau ilgai, čia ir prie stalo sėdintys, kad prisimintume ir tuos laikus, ir ne tiktais kaip buvo, ir žmonės, manau, tą puikiai atsimena, ir šalys tarp tarp savęs, tarpvalstybinių santykių, tarptautinių santykių nevykdo tarp kolegialių kažkokių institucijų.
Turiu galvoje, kad jeigu tai eina kalba apie valstybės vadovą. Na, tai yra vienasmeniai dalykai. Mes tuo metu galiojo ir pagrindinis šalies įstatymas, kuriame buvo įvardinta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas yra pareigūnas, aukščiausias pareigas einantis. Tai kas yra aukščiausias pareigas einantis pareigūnas?
Tai tiesiog yra konstatuotas faktas, kad tuo metu, kol nėra vadovo, prezidento, jis eina vadovo pareigas. Tai čia ne istorijos perrašymas, o tiesiog fakto konstatavimas. Nematom, kad būtų su 12 šalių susirašinėtų tarptautiniai lyderiai. Tas pats Amerikos prezidentas Bushas rašydavo laiškus ir kreipdavosi į Landsbergį, net ne vadovę, ne Seimo aukščiausią.
Pone Širinskiene, kodėl, taip sako ponas Lingė, iškreipinėja istoriją?
A. Širinskienė: Aš ponui Lingei priminsiu, kadangi pradėjo kalbėti apie tarptautinius santykius ir apie tai, kad neva poną Landsbergį gaudavo laiškus iš kitų vadovų. Tai prisiminkime, kas atstovaudavo valstybę užsienyje.
Mes tikrai turime ir iki šių dienų nuotraukų, kai ponia Prunskienė, aišku, kita tokia asmenybė, kuri vėlgi turi daug mėgėjų ir ir nemėgėjų, vyko susitikinėti. Ir su Jungtinių Valstijų prezidentu tuometiniu, ir atstovavo valstybę kaip vadovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
