Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Jolanta ant rankų sūpuoja sūnelį Emilį. Tai ketvirtoji moters atžala. Mažylį ji gimdė Jonavos ligoninėje.
„Mums Jonava yra arčiau, nes mes gyvename kaime, 15 km nuo Jonavos“, – sakė gimdyvė Jolanta Valinčienė.
Moteris sako, svarbus ir atstumas iki ligoninės, ir atmosfera joje.
„Maistas skanus, personalas fainas, viskuo padeda. Buvo spalvų terapija, radija buvo įjungta, kad linksmiau gulėti per sąrėmius būtų“, – pasakojo J. Valinčienė.
Išskirtinis dėmesys, atnaujintos palatos, kvapų ir spalvų terapija gimdymo metu ir net Jonavos valdžios vienkartinės išmokos bei kvietimai į baseiną – visa tai, kad ligoninėje gimdytų kuo daugiau moterų. Tad ten susilaukti mažylių atvyksta ne tik jonaviškės, bet net ir didmiesčių gyventojos.
„Sulaukiame gimdyvių iš visos Lietuvos, geografija labai plati. Bet daugiausia moterų renkasi iš Kėdainių, Ukmergės, taip pat iš Panevėžio ir kas nuostaba, bet nereta viešnia iš Kauno bei Vilniaus“, – tikino Akušerijos ginekologijos skyriaus vadovė Indrė Grušatė-Vanagienė.
„Ir komfortas su kondicionieriais, ir internetas – aš sakau – 4 žvaigždučių viešbutis – tai laimi tik moterys“, – komentavo Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
Jonava nepasiekė tinkamo gimdymų rodiklio
Tačiau kad ir kokias titaniškas pastangas dėjo Jonava, biurokratinio plano – 600 gimdymų per metus nepasiekė. Tokį gimdymų rodiklį prieš trejus metus nustatė tuomet buvusi Vyriausybė, norint, kad akušerijos paslaugos būtų apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. O 2025-aisiais Jonavoje gimė 416 kūdikių. Įstaigos vadovas atviras, visus metus jautė virš akušerijos ir ginekologijos skyriaus kabantį Damoklo kardą.
„Nerimas buvo labai didelis. 600 skaičius, jis atsirado iš dangaus numestas ir netikėtai, be logikos, neatsižvelgiant į visą situaciją, kokia darosi Lietuvoj – jis labai baimino ir manėm, bus eilinis kardo kirtis“, – tikino G. Ramanauskas.
Tokia grėsmė kilo daugeliui mažesniųjų ligoninių, kai kur per metus net ir 300 gimdymų pasiekti yra iššūkis.
„Turėtų būti racionalus požiūris ir, jei funkcionuoja, ir negriaukime, kad neliktų tuščiųjų zonų ir kad moterims nereiktų vidury nakties kviestis greitąją, kuri ne visada gali atvažiuoti ir iki Vilniaus 100 km, gimdymas vyksta automobilyje – turėjom tokių atvejų“, – pridūrė jis.
Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė sumažinti kartelę gimdymams
Po ilgų svarstymų Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė sumažinti buvusios valdžios užkeltą kartelę gimdymams. Tad mažesnės ligoninės gali lengviau atsikvėpti.
„Jos tikrai negali likti be gimdymo skyrių, be akušerijos ginekologijos skyrių, todėl keisime šį teisės aktą, šiuos rodiklius keisime ir užtikrinsime prieinamumą regionų ligoninėse“, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
„Teikiant akušerinę pagalbą išlieka galimybė teikti ir ginekologinę pagalbą moterims visą parą, o visi žinome, kad bėdos atsiranda ir nakties metu, ir vakare, ir po darbo“, – tikino G. Ramanauskas.
Šiuo metu Lietuvoje moterys gali gimdyti 14 įstaigų – 7 iš jų didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, 4 – apskričių centruose – Telšiuose, Tauragėje, Utenoje, Alytuje – bei 3 – mažesniuose rajonuose – Marijampolėje, Jonavoje, Mažeikiuose. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, planuojama, kad visi šie skyriai veiks ir toliau.
„Tie rodikliai buvo skirti tam, kad užtikrinti paslaugos kokybę, kuo daugiau darai manipuliacijų tuo geresni įgūdžiai ir paslaugos kokybė auga. Bet, kaip minėjau, yra antra pusė – vis tik yra paslaugos prieinamumas, ir jei yra kokybiškos paslaugos, bet tik trijose vietose Lietuvoje – tai jos neužtikrins pacientams geros sveikatos priežiūros“, – sakė L. Vaidelienė.
Per dešimtmetį gimstamumas Lietuvoje sumažėjo kone perpus. Nuo beveik 31,5 tūkst. naujagimių 2015 aisiais iki maždaug 17,5 tūkst. 2025-aisiais.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
