Šios kadencijos Seimas kitą savaitę, trečiadienį, pradės paskutinę sesiją, kuri tęsis iki lapkričio 13 dienos.
Per du mėnesius Seimas planuoja surengti 24 posėdžius: iki rinkimų posėdžiaus tik pirmadieniais, po spalio 26 dieną vyksiančio antrojo rinkimų turo - antradieniais ir ketvirtadieniais.
Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, Vyriausybė pasiūlė Seimui į šią rudens sesijos darbų programą įtraukti 279 įstatymų bei Seimo nutarimų projektus. Iš jų - 56 projektai, kurių Seimas nespėjo baigti svarstyti pavasario sesijoje, o 45 projektus Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka, tarp kurių du projektai, dėl kurių pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra.
Šios kadencijos Seimas į pirmąjį posėdį susirinko 2004 metų lapkričio 15 dieną. Į jį buvo išrinkti 58 2000-2004 metų kadencijos parlamentarai, apie pusę visų Seimo narių turėjo parlamentinio darbo patirtį.
Per 2004 rinkimus į Seimą pateko šešios partijos. Rinkimus laimėjo Darbo partija, gavusi 39 mandatus. Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicijai „Už darbą Lietuvai“ pavyko iškovoti 31 mandatą.
Tėvynės sąjunga gavo 25 vietas, Liberalų ir centro sąjunga - 18 vietų. Rolando Pakso koalicija „Už tvarką ir teisingumą“ iškovojo 11 mandatų, o Valstiečių ir Naujosios demokratijos partija - 10.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai šiame Seime atstovauja du parlamentarai, laimėję vienmandatėse apygardose. Vienmandatėse apygardose taip pat laimėjo 5 save išsikėlę kandidatai.
Iš viso Seime yra 141 narys.
Per ketverius metus nemažai parlamentarų pakeitė frakcijas ir partijas. Dabar socialdemokratų frakcija Seime vienija 38 narius, Tėvynės sąjungos - 26, Darbo partijos - 23, valstiečių liaudininkų - 14 parlamentarų. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ turi 11 narių, Liberalų ir centro sąjungos frakcija - 10, Naujosios sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos - po 9 narius. Vienas Seimo narys priklauso mišriai Seimo narių grupei.
