Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, bet atmetė smurto lyties pagrindu sąvoką. Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestavo, kad nebuvo įtraukta smurto lyties pagrindu sąvoka ir teigė, kad kai kurie jos kolegos Seime vadovavosi panašiais argumentais, kuriais savo įsiveržimą į Ukrainą grindė Vladimiras Putinas.

Seimas antradienį įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, bet atmetė smurto lyties pagrindu sąvoką. Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestavo, kad nebuvo įtraukta smurto lyties pagrindu sąvoka ir teigė, kad kai kurie jos kolegos Seime vadovavosi panašiais argumentais, kuriais savo įsiveržimą į Ukrainą grindė Vladimiras Putinas.

REKLAMA

Daugiausiai politikų diskusijų kėlęs siūlymas į įstatymą įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką buvo atmestas, už tai balsavus 47 Seimo nariams, lygiai tiek pat buvus „prieš“ ir 19 parlamentarų susilaikius.

Grupė parlamentarų siūlė nustatyti, kad „smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrolė grindžiama moterų diskriminacijos forma“.

„Smurtas lyties pagrindu Lietuvoje yra labai pastebimas, skaičiai rodo, kad 80 proc. aukų yra moterys ir mergaitės, o sąlygoja tokius nusikaltimus visuomenėje nusistovėjusios normos ir stereotipai. Šiandien šitos sąvokos įrašymas į įstatymą ne tik atspindės situaciją Lietuvoje, kuri yra tragiška, bet kartu leis pasiekti pokytį pirmiausia įstatymo raidėje, o po to mūsų galvose“, – sakė siūlymą pristačiusi Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė.

REKLAMA

Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė teigė, kad „smurto lyties pagrindu sąvoka yra nurašyta nuo Stambulo konvencijos, ji yra  politizuota, labai ideologiškai angažuota ir netgi pagrįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, kuri pakeitė klasių kovos teoriją“.

Parlamentarė tvirtino, jog „smurtas prieš asmenį dažniausiai reiškiasi dėl to, kad tas asmuo yra silpnesnis“, o ne dėl lyties.

Prisidengiant vertybėmis ignoruojama statistika

Po balsavimo apie sprendimą neįtraukti smurto lyties pagrindu sąvokos pasisakė ir I. Šimonytė.

„Žinau, kad kažkam tai atrodo vertybinis klausimas, bet mano supratimu tai yra tas atvejis, kada vertybėmis prisidengiant yra ignoruojama labai aiški statistika, kad smurto aukos daugiausia yra moterys“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo premjerė.

Pasak jos, negalima „mosuoti Baudžiamuoju kodeksu ir teigti, kad visas smurtas yra uždraustas, dėl to jokių čia įstatymų nereikia“. Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad yra daugybė priklausomybių, dėl kurių smurto aplinkoje atvejų Lietuvoje yra gausu.

REKLAMA
REKLAMA

„Man gaila, kad Seimas nepritarė. Dar labiau man gaila yra dėl tų argumentų, kuriuos kai kurios kolegos vartojo. Maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą, teigdamas, kad Ukraina pati kalta, kad jis ją užpuolė. Tai čia kažkuria prasme yra to paties lygio argumentai. Labai dėl jų gaila“, – sakė I. Šimonytė.

Parlamentas 99 balsais „už“, dviem – „prieš“, 17 Seimo narių susilaikius priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leidžia policijai įpareigoti smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios vietos.

Nauja įstatymo versija įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.

Naują įstatymo projektą inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šiuo metu smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti pavojų keliančio asmens nuo jo aukos.

Nauja įstatymo redakcija pakoregavo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje reguliavimą, numatė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris smurtautoją įpareigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti pas auką ir t. t.

REKLAMA
REKLAMA

Numatyta, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.

Orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Esant poreikiui, šio orderio galiojimą teismas galėtų būti pratęsti iki 15 dienų. 

Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė. 

Taip pat įstatyme įrašytas privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiam įstatymui įgyvendinti papildomai reikės 11,3 mln. eurų: 5,3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, policijai – 5,6 mln. eurų, teismams – 363 tūkst. eurų.

SADM duomenimis, 2020 metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 30 sunkių sužalojimų, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.

Ką čia šimonytė kliedi?
Vis tik vienu klausimu Putinas šaunuolis.Per vieną dieną visus išgydė nuo Coronos ir visi tapo sveikais.
Kada panelė Šimonytė smurtą patyrė?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų