„Tai labai senas klausimas, keletas vyriausybių šitą klausimą svarstė. Turiu pasakyti, kad šią problemą, premjeras Skvernelis neleis pameluoti, kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms tiek žydų bendruomenė, tiek tarptautinė bendruomenė.
Labai yra įvertinta, kad Lietuva yra priėmusi sprendimą dėl religinio turto grąžinimo, priimdama specialų įstatymą, bet privataus turto grąžinimas žmonėms, kurie neturėjo galimybės pasinaudoti restitucijos procedūra, liko pakibęs ore“, – Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, keletą metų vyko intensyvios diskusijos, kaip būtų galima šį klausimą spręsti.
„Turint mintyje, kad labai sudėtinga nustatyti tą prarastą turtą ir kur tas turtas yra, ir kokia jo vertė, ir kas yra teisėti palikuonys, kam ta kompensacija turėtų būtų skirta“, – dėstė I. Šimonytė.
„Šitą klausimą Lietuvai reikia išspręsti, jis kyla labai dažnai diplomatinėse įvairiose diskusijoje, ir dvišaliu, ir daugiašaliu pagrindu. Tai yra ir tam tikra moralinė skola, kurią būtų gražu pripažinti ir, kiek tai yra įmanoma, išspręsti“, – pridūrė ji.
Tai numatyta derinimui pateiktoje naujoje Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakcijoje.
Dabar šiuo 2011 metais priimtu įstatymu Lietuva yra įsipareigojusi per dešimtmetį išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenių turtą.
Tuo tarpu naująją įstatymo redakciją Vyriausybė pildo nuostata, kad kompensacijos bus mokamos ir už „totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų“.
Projekte numatyta, kad už nusavintą privatų žydų turtą bus išmokėti papildomi 37 mln. eurų kompensacijų. Vyriausybės kanceliarijos rašte teigiama, jog tokia suma pasiūlyta „atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“.
„Šia simboline suma siekiama atkurti bent dalinį teisingumą bei užtikrinti Lietuvos žydų, jų kultūros ir paveldo puoselėjimą“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Jame rašoma, kad išmokėjusi piniginę kompensaciją, valstybė galutinai išspręs neteisėtai nusavinto privataus Lietuvos žydų nekilnojamojo turto kompensavimo klausimą.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto iniciatorė yra ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Tai moralinė Lietuvos pareiga išsireikalauti iš Maskvos padengti karo nuostolius. Tada bus galima išmokėti ir kitiems.
