Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų.
Vilniečių skola – 4 mln. eurų
Sostinės gyventojams šilumą teikiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ir per 2017–2018, ir per 2018–2019 metų šildymo sezonus aptarnavo per 200 tūkst. buitinių vartotojų.
Per šį šildymo sezoną, neskaičiuojant balandžio, nes šio mėnesio duomenų dar nėra, VŠT nuo spalio užfiksavo 9394 skolininkus, kurių įsiskolinimai prasideda nuo 100 eurų. Bendra skolininkų įsiskolinta suma sudaro apie 4 mln. eurų.
Vidutiniškai skolininkų skaičius, kurių pradelsta skola didesnė nei 100 eurų per 2018–2019 sezoną, lyginant su 2017–2018 sezonu, sumažėjo 8 proc., pastebi VŠT Komunikacijos vadovė Edita Sirutienė. O per 2018–2019 m. šildymo sezoną už suteiktas paslaugas per mėnesį laiku susimokėdavo apie 1 proc. klientų daugiau.
E. Sirutienės teigimu, skolininkų atvejai yra įvairūs, tačiau nemažos dalies jų skolos – milžiniškos.
„Pastebime, kad pagal sumas didžiausi skolininkai yra su seniausiomis skolomis – apie tūkstančio senų skolininkų skola sudaro maždaug 2 mln. eurų“, – atsakyme tv3.lt rašė E. Sirutienė.
Kaune skolininkų mažėja
Kaunui šilumą tiekianti „Kauno energija“ skaičiuoja, kad vienokių ar kitokių įsiskolinimų turi nuo 25 iki 30 proc. vartotojų, tačiau skolininkų skaičius nuo praėjusio šildymo sezono sumažėjo.
„Palyginus su praėjusiu šildymo sezonu, įsiskolinusių asmenų skaičius sumažėjo apie 10 proc. Didžiąją dalį sudaro 1–2 mėn. įsiskolinimai“, – atsakyme tv3.lt rašė įmonės atstovas spaudai Ūdrys Staselka.
Jis taip pat pastebi, kad skolininkų skaičius mažėja jau ne vieną sezoną iš eilės, nes „žmonės nėra linkę įsiskolinti“.
„Piktybiškai nemokančių skolininkų pasitaiko. Tačiau tokių skolininkų nėra daug. Dažniausiai, pradėjus išieškojimo veiksmus, skola būna padengiama“, – pridūrė Ū. Staselka.
Šiauliuose skolininkų vis daugiau
Tuo metu šiauliečiams šilumą tiekianti „Šiaulių energija“ suskaičiavo, kad iki šio kovo pabaigos už šildymą ir karštą vandenį buvo įsiskolinę apie 6,3 tūkst. Šiaulių ir Kuršėnų vartotojų.
„Palyginti pernai tuo pat metu skolininkų buvo apie 6,1 tūkst. Šių metų kovo 31 d. gyventojų skola bendrovei už šildymą ir karštą vandenį siekė apie 1,1 mln. eurų. Palyginti pernai tuo pat metu gyventojai buvo skolingi kiek daugiau nei 1 mln. eurų“, – skaičiavo bendrovės atstovė spaudai Marina Visockienė.
Ji sako pastebinti, kad gyventojų, skolos už bendrovės teikiamas paslaugas šildymo sezono metu didėja dėl didesnių einamųjų priskaitymų, o ne šildymo sezono metu vartotojai skolas mažina.
„Bendrovės vartotojams pateikiamose sąskaitose numatyta galimybė mokėti sumą, nesutampančią su sąskaitoje nurodyta mokėjimo suma. Vartotojai, turėdami šią galimybę, ja sėkmingai naudojasi: apmoka avansu, išvykdami ilgesniam laikui, arba vasarą moka didesnes nei priskaičiuotas sumas, taip sukaupdami permoką, o žiemą moka mažesnes nei priskaičiuotas sumas“, – atsakyme tv3.lt rašė M. Visockienė.
Informacijos apie skolininkus portalas tv3.lt kreipėsi ir į „Klaipėdos energiją“, tačiau duomenų bent kol kas nesulaukė.
Šilumos kaina balandį mažėjo
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų balandį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.
Balandį, palyginus su kovu, dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 26,97 proc. (1,47 ct/kWh be PVM), AB „Kauno energija“ vartotojams – 22,55 proc. (1,13 ct/kWh be PVM).
Kituose miestuose šilumos kainos beveik nesikeitė, Molėtuose, Kelmėje stebimas nežymus šilumos kainos augimas (iki 1–2 proc.).
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina balandžio mėn. yra 4,97 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su kovo mėn., mažėja 9,31 proc. Per metus (nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn.) vidutinė šilumos kaina mažėjo 1,78 proc.
Daugiau žmonių atsisako kokybiško šildymo
2018 metais, palyginti su 2008-aisiais, daugiau žmonių Lietuvoje teigė negalintys laiku sumokėti mokesčių, praleisti bent savaitę atostogų per metus ne namuose, pakankamai šildyti savo būstą bei apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.
Tiesa, per dešimtmetį daugėjo žmonių, kurie gali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto.
