Nepaisant įvairių prevencinių priemonių, sukčiai toliau aktyviai ieško būdų, kaip išvilioti gyventojų pinigus.
Štai pateiktose policijos suvestinėse vien per pastarąsias kelias dienas finansiniai nusikaltėliai išviliojo milžiniškas pinigų sumas.
Štai, pavyzdžiui, trečiadienį į policiją kreipėsi moteris, kuri pranešė, jog balandžio 29 d., 9.30 val., Vilniaus rajone, būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys. Jie kalbėjo lietuvių ir rusų kalbomis bei prisistatė telekomunikacijų įmonės, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais.
Skambinusieji apgaulės būdu iš jos išviliojo banko mokėjimo kortelę ir iš banko sąskaitos pasisavino pinigus 12,7 tūkst. eurų.
Praėjusią savaitę į policiją taip pat kreipėsi vyras, kuris pareiškė, kad nuo 2024 m. spalio mėn. iki 2026 m. balandžio 27 d.., norėdamas investuoti pinigus, susisiekė su nepažįstamais asmenimis, kurie bendravo rusų kalba.
Pastarieji, anot vyro, prisistatė Vokietijos investavimo bendrovės „VEXX“ darbuotojais ir teisės departamento „CySEC“ pareigūnais. Jie apgaulės būdu iš vyro išviliojo 120 tūkst. eurų.
O šį pirmadienį į teisėsaugą kreipėsi ir sutuoktinių pora, kuri pranešė, kad Alytuje sukčiai iš butą norėjusių pirkti sutuoktinių apgaule galimai išviliojo 79 tūkst. eurų, kai šie pervedė pinigus už neva parduodamą butą.
Sukčiai dažniau atvyksta į namus ir taikosi į II-os pakopos pensijų pinigus
Naujienų portalui tv3.lt Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis komentavo, kad šiemet sukčiai iš gyventojų jau išviliojo beveik 12 mln. eurų.
Pasak R. Matonio, naujausi sukčiavimo atvejai šiuo metu susiję su neseniai vykusia gyventojų pajamų deklaracija ir grąžintais II pakopos pensijų pinigais.
„Žmonėms siunčiami priminimai apie deklaravimą, pinigų susigražinimą. Paspaudus nuorodą, žmogus patenka į netikrą VMI svetainę, kur suveda savo el. bankininkystės duomenis“, – nurodė R. Matonis.
„II pakopos pensijos pinigus atgavusiems žmonėms siūlomos konsultacijos, žmonės įtikinami investuoti į netikras platformas, kuriose siūloma nerealus ir greitas uždarbis, didelės palūkanos. Žmogus nukreipiamas į netikras investavimo platformas, ar perveda pinigus į sukčių nurodytas sąskaitas“, – pridūrė policijos atstovas.
R. Matonis informuoja, kad pastaruoju metu teisėsauga fiksuoja ir vis daugiau atvejų, kai sukčių bendrininkai atvyksta į gyventojų namus ir fiziškai paima jų pinigus.
Be to, vis plačiau išnaudojamos ir dirbtinio intelekto galimybės.
„Vis dažniau išnaudojamas dirbtinis intelektas, lietuvių kalba įrašyta pokalbio pradžia, po kurios pereinama į bendravimą rusų kalba“, – teigia R. Matonis.
Dominuoja klasikiniai sukčiavimo būdai
Dažniausiai, siekdami apgauti gyventojus, sukčiai, R. Matonio teigimu, pasitelkia klasikinius sukčiavimo būdus – telefoninius, avansinius, investicinius sukčiavimus ir duomenų viliojimą apgaulingomis nuorodomis.
„Telefoniniai sukčiavimai dažniausiai susiję su rusiškais kalbančiais asmenimis, apsimetančiais mobiliojo ryšio operatoriais, finansų įstaigomis, policija, o pastaruoju metu – ir elektros paslaugų teikėjais ar VMI. Nustatyta, kad telefoniniai sukčiavimai didžiąja dalimi yra vykdomi iš trečiųjų valstybių. Dažniausiu atveju pinigai paimami grynaisiais pinigais, neinicijuojant jų pervedimo per banko sąskaitas.
Duomenų viliojimas apgaulingomis nuorodomis vykdomas patalpinant apgaulingas nuorodas „Google“ paieškoje, pavyzdžiui, apsimetant „Sodra“, „Lietuvos draudimu“, VMI, bankais, jas siunčiant SMS žinutėmis (pvz. žinutės dėl baudų, „Unipark“, siuntų) bei siunčiant „Facebook“ ar kitomis susirašinėjimo platformomis apsimetant siuntų tarnybomis, „Maxima“ loterijomis, finansų įstaigomis“, – aiškina R. Matonis.
Nemažą dalį sukčiavimo atvejų sudaro ir avansiniai sukčiavimai, kurių metu gyventojai apmoka už prekes ar paslaugas, tačiau jų nesulaukia. Tiesa, R. Matonis nurodo, kad šio pobūdžio sukčiavimai įprastai sukelia gerokai mažesnę žalą.
Tuo metu investicinių sukčiavimų metu aukos dažniausiai suviliojamos netikromis reklamomis internete, taip pat gaunant telefoninius skambučius, kurių metu yra siūlomos investicijos.
Daugiausiai nuo šių sukčiavimų, policijos duomenimis, nukenčia 31-50 m. amžiaus gyventojai. Tiesa, telefoninių sukčiavimų metu dažniausiai nukenčia vyresni negu 60 m. amžiaus piliečiai.
R. Matonis dalinasi ir pagrindiniais patarimais, kaip reikėtų išvengti sukčių pinklių.
„Nebendraukite su nepažįstamais, kurie skambina ir kalba rusų kalba. Nespauskite atsiunčiamų nuorodų. Nepasitikėkite siūlymais investuoti, kurie žada didelį ir greitą uždarbį“, – pabrėžia Lietuvos policijos atstovas.
Sukčiavimų skaičius vis didėja
Policijos duomenimis, nuo 2020 m. nusikalstamų veikų dėl sukčiavimo skaičius vis didėja. išimtis buvo fiksuota tik praėjusiais metais, kai registruota mažiau nusikalstamų veikų.
„2025 m. registruota 7,2 proc. mažiau nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, lyginant su 2024 m. (2024 m. - 4739 nusikalstamos veikos, 2025 m. – 4398 nusikalstamos veikos), tačiau registruota daugiau sukčiavimų su didelėmis žalomis“, – pažymi R. Matonis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
