Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės, nors problema dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo paveldėta iš ankstesnės kadencijos, kas vyksta dabar, toliau rodo niūras tendencijas.
„2024 m. ligoninei buvo taikyta 16 veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodiklių, iš kurių 5 reikšmės pasiektos nebuvo. Mums pirmiausiai kelia nerimą, kad pernai gydymo įstaiga dirbo nuostolingai ir turi 2,7 mln. eurų minusą.
Taip pat yra nepasiekta keletas kitų reikšmių, tokių kaip, pavyzdžiui, vidutinė chirurgijos paslaugų gydymo trukmė, profesinės kvalifikacijos tobulinimui skiriamų lėšų kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 proc., o skiriama tikrai nedidelė dalis – 0,04 proc.“ – Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį vardijo viceministrė, aptarusi problemas ir rizikas, su kuriomis dabar susiduria ligoninė.
Jos aiškinimu, įstaiga taip pat nebuvo pasirengusi smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos veiksmų plano 2024–2027 metams. Tiesa, dabar jis jau patvirtintas, bet tai įvyko tik 2025 m. kovą.
„Labai gaila, kad 2024 m. bendras rezultatas buvo neigiamas, kai 2023 m. jis buvo teigiamas. Tai kelia nerimą. Matome ir šių metų pirmo ketvirčio rezultatus, kurie kol kas irgi kelia tam tikrą susirūpinimą“, – kalbėjo L. Vaidelienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tuo metu darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų dalis įstaigoje paaugo.
„2023 m. tai sudarė 70 proc., o 2024 m. – 73,3 proc. nuo visų pajamų. Darbo užmokestis yra daugiausiai lėšų „suvalganti“ dalis, pernai jis išties kilo labai smarkiai. Suprantu, kad tokiu būdu įstaiga sprendė žmogiškųjų išteklių klausimą, bet tai turi įtakos ir finansiniams rezultatams, kuriuos minėjau“, – konstatavo ji.
Ligoninė atitiko mažiau nei pusę kokybės reikalavimų
Vertindama įvairių paslaugų pokyčius 2024 m. ji pabrėžė, kad visų ambulatorinių paslaugų skaičius yra sumažėjęs. Nedaug, bet 1,5 proc. mažiau paslaugų suteikta ir stacionare.
„Labai gaila, kad 2024 m. bendras rezultatas buvo neigiamas, kai 2023 m. jis buvo teigiamas, tai kelia nerimą“, – kalbėjo L. Vaidelienė.
„Visada vertiname ir profilaktikos programas, kas irgi yra tam tikras veiklos rodiklis. Iš keturių programų, kurios vykdomos Šiaulių ligoninėje, dviejose iš jų – storosios žarnos ir priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose – patikrintų pacientų kiekis yra žymiai mažesnis, nei kad buvo 2023 m.
Iš 32 kokybės rodiklių, kurie nustatyti šiai ligoninei, yra pasiekta 13, tai yra mažiau nei pusė. Nepavyko pasiekti, mūsų galva, tokių svarbių [rodiklių] kaip smegenų insulto sveikatos priežiūros paslauga, tai yra pacientų, kuriems per 120 minučių pradėta taikyta tromboektomija, dalis. Ji yra mažesnė (25 proc.) už Lietuvos vidurkį, kuris yra 66 proc.“ – vardijo L. Vaidelienė.
Pasak jos, matoma tam tikrų problemų miokardo infarkto klasterio veikloje, kai skubi paslauga per 60 minučių suteikiama mažesniam kiekiui pacientų negu kad šalies vidurkis. „Taip pat mirštamumas nuo šios ligos, palyginus su Lietuvos vidurkiu yra aukštokas“, – konstatavo viceministrė.
Ji atkreipė dėmesį ir į mirštamumą nuo pneumonijų, šlaunikaulio kaklo lūžio gydymo kokybės tendencijas ir klubo sąnario endoprotezavimo operacijas – hospitalizacijų kiekis po jų yra kiek didesnis nei šalies vidurkis.
„Ne patys geriausi rezultatai yra ir kalbant apie gimdymus, geresnių jų norėtųsi ir kalbant apie dienos chirurgijos stacionarą“, – kalbėjo ji.
Nemažai nusiskundimų dėl paslaugų ir darbo
Viceministrės teigimu, tam tikras tendencijas rodantis ženklas – ir nuolatiniai darbuotojų bei pacientų skundai.
„Visa tai kelia tam tikrą nerimą. Juo labiau kad per paskutinius 3 metus ligoninėje, kaip žinome, matyt, atmosfera yra gal ne visai tinkama, nes įvairių asmenų kreipimųsi dėl teiktų paslaugų, eilių, mobingo, teisių pažeidimo, kitų dalykų išties yra nemažai. Šiemet turime jau 16 įvairių kreipimųsi dėl darbo šioje ligoninėje“, – dėstė L. Vaidelienė.
Pasak jos, turbūt labiausiai nerimą kelia bendradarbiavimas su rajone esančiomis su įstaigomis:
„Ligoninė yra regiono paslaugas organizuojanti įstaiga ir turime keletą nusiskundimų iš aplinkinių rajoninių ligoninių dėl paslaugų teikimo ir sutarčių teikiant tam tikras paslaugas sudarymo. Jau buvome nuvažiavę į Šiaulius, šie klausimi sprendžiami, bet kituose regionuose kažkaip negirdime tokių nusiskundimų dėl bendradarbiavimo.“
Ligoninės vadovas: pozityvios informacijos daug daugiau
RŠL vadovas Mindaugas Pauliukas savo ruožtu teigė, kad ligoninėje pastaruoju metu įvyko ir daug teigiamų pokyčių.
„Visada yra džiugu pristatyti ne tik negatyvią informaciją, bet ir pozityvią, kurios yra gerokai daugiau nei negatyvios. (...) Kalbant apie mikroklimatą ir komunikaciją, vyksta nuolatinis susitikimas su slaugos administracine taryba, slaugytojais, gydytojais, rengiamos įvairios akademijos, išvažiuojame į regionus, susitinkame su ligoninių vadovybe ir sprendžiama įvairias esamas problemas ir klausimus.
„Darbuotojų kaitos rodiklis normalizavosi ir kasmet ateina daugiau darbuotojų, nei išeina. Kai buvo kalbama, kad trūksta labai daug gydytojų, tai tikrai ne, iš viso trūksta tik 30 gydytojų, labai intensyviai juos renkamės, skelbiame konkursus“, – teigė M. Pauliukas.
Vykdome atvirų durų politiką – bet kuris darbuotojas, kuris nori išsakyti savo bėdas ar pasiūlymus, yra laukiamas, priimamas ir išklausomas. (...) 2024 metais atliktas profesinės rizikos vertinimas, parengtas rizikos šalinimo arba mažinimo planas, per porą mėnesių įgyvendintos to įgyvendinimo priemonės. Turime atvirus kanalus, kuriais darbuotojai gali pranešti apie priekabiavimą ar etikos pažeidimus“, – kalbėjo jis.
Vadovas dalinosi, kad vykdyti mokymai emocinės savijautos atpažinimui, įvairūs renginiai darbuotojams.
Medikų stygiaus klausimas – „audra stiklinėje“?
Kalbėdamas apie žmogiškuosius išteklius M. Pauliukas pabrėžė, kad kalbos apie jų trūkumą – kiek išpūstas reikalas.
„Kai būna kalbama, kad labai bloga ta ligoninė, galiu pasakyti, kad tai yra „audra stiklinėje“ arba lietuvių liaudies pasaka „Dangus griūva“, kai ant uodegos nukrito kopūsto lapas. Darbuotojų kaitos rodiklis normalizavosi ir kasmet ateina daugiau darbuotojų, nei išeina.
Kai buvo kalbama, kad trūksta labai daug gydytojų, tai tikrai ne, iš viso trūksta tik 30 gydytojų, labai intensyviai juos renkamės, skelbiame konkursus. Prieš metus atliekant parlamentinę kontrolę buvo problema, kad labai daug laikinų vadovų, tai tikrai vyksta konkursai“, – vardijo ligoninės direktorius.
Jo teigimu, problema galėtų būti ta, kad Šiaulių apskrityje gydytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, yra pats mažiausias Lietuvoje.
„Kodėl taip yra, reikėtų žiūrėti tam tikrus sveikatos politikos dalykus, bet tie skaičiai dvigubai mažesni nei Vilniuje ar Kaune. Slaugytojų skaičius irgi yra vienas mažiausių apskrityje, čia kalbame ne tik apie Šiaulių ligoninę, bet ir visas kitas ligonines. Tai yra mažiau nei Lietuvos vidurkis, nors mieste turime kolegiją.
Kur dingsta specialistai? Jei pažiūrėtume, kiek gydytojų perėjo dirbti į privatų sektorių, nuo 2015 iki 2024 metų šis skaičius išaugo drastiškai. (...) Išanalizavus privačių ir viešų interesų deklaracijas, iš daugiau nei pusės darbuotojų virš 70 proc. dirba ir kitose gydymo įstaigose, o 61 proc. – privačiose gydymo įstaigose“, – pastebėjo M. Pauliukas.
Gydytojų atlyginimai Šiaulių ligoninėje – vieni didžiausių
Komentuodamas tai, kodėl pernai ligoninė dirbo nuostolingai, įstaigos vadovas priminė, kad apie tokią prognozę jau buvo įspėjęs anksčiau, mat buvo įsipareigota pakelti darbo užmokestį.
„Jis gydytojams ir slaugytojams kilo 22 proc. O pats paslaugų įkainis kilo tik 8 proc. Tai kaip besudėtume, minusas yra. Bet ligoninė veikia stabiliai, sąskaitoje – virš 13 mln. eurų, investiciniai projektai vykdomi“, – teigė ligoninės direktorius.
Jis pridūrė, kad pagal vidutinį gydytojų darbo užmokestį ligoninė respublikiniu lygmeniu yra aiškiai tarp lyderių. „Aišku, tas mums kainuoja. Bet manome, kad investicija į žmogų tikrai reikalingas dalykas“, – sakė M. Pauliukas.
Įstaigos vadovas neslėpė, kad vos jam pradėjus dirbti teko susidurti su gendančia įranga, kas sukėlė ir nemažai šaršalo visuomenėje: „Šiandien per tris metus iš viso investavome apie 12 mln. eurų lėšų į įrangos ir darbo sąlygų gerinimą.“
Apibendrindamas jis patikino, kad bendrame kontekste ligoninė labai nesiskiria nuo kitų įstaigų. „Jei pažiūrėtume Klaipėdos ligoninės, Santaros klinikų praėjusių metu rezultatus, jis yra neigiamas. Tad turime vietų, kur tobulėti, bet ir smarkiai patobulėjome“, – komentavo M. Pauliukas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
I