Sezoninė ar terminuota darbo sutartis: kuo jos skiriasi?
Sezoninio darbo sutartis su darbuotojais galima sudaryti darbams, kurie yra patvirtinti Vyriausybės sezoninių darbų sąraše. Tokiais darbais pripažįstami statybos darbai ir su šiais darbais susiję kiti darbai, atliekami lauke ir nešildomose patalpose; kelių statybos, priežiūros darbai ir su šiais darbais susiję kiti darbai, atliekami lauke; žemės, žemėtvarkos, žemės ūkio, miškų ūkio, miškotvarkos darbai ir su šiais darbais susiję kiti derliaus surinkimo, paruošimo, perdirbimo, realizavimo, supirkimo darbai, taip pat darbai, atliekami kasant durpes; upių transporto darbai; vandens telkinių, pakrančių, parkų, akvakultūros tvenkinių tvarkymo darbai; aptarnavimo darbai, susiję su poilsio namų, sanatorijų veikla, turizmu ir stovyklomis, kai jie veikia ne ištisus metus; darbai, susiję su sezoninį darbą dirbančių asmenų aptarnavimu, šilumos įrenginių operatoriaus (kūriko) darbai; žvejybos darbai ir darbai, susiję su žuvų perdirbimu, realizavimu bei veisimu.
„Pastaraisiais metais, įdarbinant darbuotojus sezoniniams darbams, darbdaviai dažniausiai sudaro ne sezoninio, bet terminuotas darbo sutartis. Vyriausybės patvirtintame sąraše sezoninių darbų nėra daug, todėl pastaraisiais metais pastebime, kad sezoninio darbo sutarčių sudaroma labai nedaug. Darbdaviai su darbuotojais, taip pat jaunimu ar nepilnamečiais dėl įvairių trumpalaikių, sezoninių darbų paprastai sudaro terminuotas darbo sutartis. Pavyzdžiui, su moksleiviais ar studentais terminuotos sutartys dažniausiai sudaromos nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos. Vasaros sezono metu pajūrio kurortiniuose miestuose apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose apie 80 proc. darbuotojų dirba pagal terminuotas sutartis“, – teigia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis inspektorius Vytautas Ročys.
Kaip pažymi V. Ročys, terminuota sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 2 metų terminui, išskyrus tuos atvejus, kai atliekamos skirtingos darbo funkcijos, tokiu atveju terminuota sutartis gali tęstis iki 5 metų. Kitos šios sutarties sąlygos – darbo užmokesčio, priedų, atostoginių išmokėjimo ir kitos – taikomos tokios pačios, kaip ir įforminant įprastą darbo sutartį.
Skirtingai nei terminuota darbo sutartis, sezoninio darbo sutartis gali būti sudaroma vienam sezonui, kuris 12 mėnesių (einančių vienas po kito) laikotarpiu yra ne ilgesnis kaip 8 mėnesiai, arba keliems sezonams, arba neterminuotai. Ši sutartis gali būti nutraukta darbdavio arba darbuotojo iniciatyva apie tai pranešus prieš 5 dienas. Darbuotojams, dirbantiems pagal sezoninio darbo sutartį vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija.
„Įdarbinti darbuotojus pagal terminuotą sutartį darbdaviams yra patogu, nes joje numatomas konkretus terminas, iki kada darbuotojas dirbs. Terminui pasibaigus darbuotojas atleidžiamas, o esant poreikiui sutartis gali būti pratęsta naujam laikotarpiui. Darbdaviui nėra pareigos mokėti kompensaciją už darbuotojo atleidimą, ar ieškoti atleidimo priežasties, kaip sudarius neterminuotą darbo sutartį“, – sako V. Ročys.
Ūkininkai, samdantys darbuotojus trumpalaikiams sezono darbams, pavyzdžiui, uogoms skinti, daržovių derliui nuimti ar miškotvarkos darbams, pasak V. Ročio, gali atsiskaityti pagal specialiai ūkininkams išduodamas Žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitų knygeles.
„Šiose knygelėse ūkininkai turi įrašyti darbuotojo duomenis, kiek valandų dirbo vieną dieną arba savaitę, koks atlygis sumokėtas už darbą. Tokie kvitai gali būti išduodami tik už darbą, kuriam nereikalinga aukšta kvalifikacija. Šių darbų sąrašas yra nustatytas Vyriausybės nutarimu. Tuo atveju, jei darbuotojas samdomas dirbti su įrenginiais ar žemės ūkio technika, privalo būti sudaroma darbo sutartis“, – pažymi V. Ročys.
Vasaros sezono metu fiksuojama daug vaikų ir jaunimo darbo pažeidimų
Kasmet įvairias įmones vasaros sezono metu tikrinantys darbo inspektoriai randa nemažai pažeidimų, ypač dažnai nustatoma vaikų ir jaunuolių išnaudojimo atvejų.
Paprastai jaunuoliai ir vaikai kurortuose įsidarbina ledų pardavėjais, pagalbiniais darbuotojais kavinių virtuvėse arba pas ūkininkus, kur padeda nurinkti derlių. Kaip atkreipia dėmesį darbo inspektorius, vaikai ir jaunuoliai gali dirbti tik atitinkamai iki 20 arba 22 valandos. Nepaisant šio reikalavimo, vakarais kavinėse apsilankę inspektoriai, randa viršvalandžius dirbančius nepilnamečius.
„Kiek tenka vykti į kavines savaitgaliais, vakarais Palangoje ir kituose kurortiniuose miestuose, matome, kad įdarbinti paaugliai (16–17 metų) dirba ir po 22 valandos, nors darbo apskaitos dokumentuose nurodyta, kad jaunasis darbuotojas dirbo iki 22 valandos. Iš tiesų, suspaudžia širdį, kai matome, kad paaugliai kavinėse ar baruose dirba ir po 13–16 valandų, nors įstatymai leidžia ne daugiau nei 8 valandas per parą. Tokiais atvejais darbdavius baudžiame. Kai nustatomas pažeidimas dėl nepilnamečių darbuotojų darbo laiko reglamento nesilaikymo darbdaviams skiriama nuo 240 iki 880 eurų bauda. Deja, bet tokių atvejų nustatome dažnai – apie 20 proc. pažeidimų, kuriuos fiksuojame vasaros metu, susiję su jaunimo įdarbinimu“, – apgailestauja V. Ročys.
Apie jaunuolių darbo sąlygas dažnai nežino net tėvai
Pastaraisiais metais jaunuolių nelegalaus darbo atvejų, kai dirbama be darbo sutarčių, užfiksuojama nedaug, tačiau darbo inspekcijos specialistams didelį susirūpinimą kelia paauglių įdarbinimo ir darbo laiko ribojimų pažeidimai.
„Į Palangą atlikti patikrinimų važiuojame labai dažnai, beveik kiekvieną dieną – ir savaitgaliais, ir vėlai vakarais, kartais ir su policijos pareigūnais, viešosios tvarkos tarnyba, mokesčių inspekcijos specialistais. Vasaros metu kurortiniuose miestuose organizuojame tokių planinių ir neplaninių patikrinimų 70 proc. dažniau nei kitu metų laiku“, – teigia VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas.
Pasak V. Ročio, kiekviena darbovietė, priimanti į darbą nepilnamečius juos turėtų instruktuoti, supažindinti su darbo specifika, darbų saugos taisyklėmis ir užtikrinti, kad jie nedirbtų viršvalandžių.
„Jaunimą taip pat labai noriu paraginti, kad prieš pasirašydami darbo sutartį, susipažintų bent su pagrindiniais darbo kodekso aspektais: kaip sudaromos sutartys, kaip reglamentuojamas jų amžiaus grupės darbo laikas, kaip darbdavys turėtų su jais atsiskaityti. Kartais pasitaiko, kad jaunuoliai apskritai sutinka dirbti neįforminus darbo sutarčių. Taip pat būna net tokių atvejų, kai paaugliai atvyksta dirbti į Palangą, o apie jų darbovietę, darbo sąlygas nieko nežino net tėvai. Būna, kad vaikai tėvams nedrįsta pasakyti, kad dirba po 13–16 valandų per parą. Tikiu, kad tėvai neleistų savo vaikų taip išnaudoti. Todėl labai raginu ir tėvus atidžiau pasidomėti, kur, kokį darbą ir kokiomis sąlygomis dirba jų vaikai. Visada, jei kyla klausimų dėl nepilnamečių įdarbinimo, tiek patys jaunuoliai, tiek jų tėvai gali kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos specialistus, kurie patars ir pakonsultuos rūpimais klausimais“, – pataria V. Ročys.
Vasarą planuojami dažnesni patikrinimai
Kaip pažymi V. Ročys, nelegalaus jaunimo darbo atvejų prieš 7–8 metus būdavo užfiksuojama gerokai daugiau. Šiai problemai spręsti VDI ir policijos pareigūnai skyrė didelį dėmesį, todėl pastaraisiais metais tokių pažeidimų nustatoma retai.
„Kartais nustatome atvejų, kai įdarbintas jaunuolis pradeda dirbti tą pačią dieną, kai pasirašoma darbo sutartis, tačiau pagal įstatymus, pasirašius darbo sutartį apie tai turi būti informuojama „Sodra“, o darbuotojas gali pradėti dirbti tik kitą dieną“, – pabrėžia V. Ročys.
Šią vasarą darbo inspekcijos inspektoriai ketina atidžiai stebėti darbo rinką, tikrinti, ar įmonėse sezoniniai darbuotojai tinkamai įdarbinti, ar nepažeidžiama jų darbo laiką reglamentuojanti tvarka, ypač – jaunimo ir vaikų. Daug dėmesio sulauks ir kurortiniuose miestuose grožio paslaugas teikiantys salonai. Pasak V. Ročio, juose dažnai aptinkama be individualios veiklos pažymėjimų, verslo liudijimų dirbančių darbuotojų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VDI.
