REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas praėjusią savaitę priėmė užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, sugriežtinančias neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje tvarką. Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pavadino šį žingsnį migrantų žmogaus teisių išmetimu į šiukšlių dėžę.

Seimas praėjusią savaitę priėmė užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, sugriežtinančias neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje tvarką. Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pavadino šį žingsnį migrantų žmogaus teisių išmetimu į šiukšlių dėžę.

REKLAMA

Apie prezidentūros reakciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sukritikavo Seimo priimtą įstatymą, sugriežtinantį neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje tvarką. Sakykite, prašau, kaip čia yra, kad prezidento rėmėjai gaudo tuos migrantus Lietuvos pasienyje, o patarėjas sako, kad pirmiausia paisykime teisių ir Seimas priima blogus įstatymus? Kaip jūs vertinate?

Ko gero, reikia žiūrėti į situaciją, kuri yra labai ekstraordinari (išskirtinė – red. past.). Kalbant apie saugumą, tokios ekstraordinarios situacijos sukelia labai daug dilemų. Viena pagrindinių dilemų yra pasirinkimas tarp laisvės, žmogaus teisių apsaugos ir saugumo bendrai.

REKLAMA
REKLAMA

Kuomet kyla nesaugumo situacija, valstybė gali inicijuoti, imtis tam tikrų ypatingųjų priemonių, kurios gali šiek tiek apriboti tam tikras laisves. Matome tokių atvejų ne vieną – teroristinių išpuolių pavyzdžiai, taip pat ir Covid-19 pandemijos pavyzdys, kuomet dėl saugumo yra sukuriami tam tikri ribojimai, kurie paprastu metu ko gero būtų tikrai pertekliniai.

REKLAMA

Šiandien mes ir matome labai daug diskusijos, kokių gi priemonių reikia imtis ir ar tai yra jau tokio masto saugumo problema, kad mes pradėtume taikyti tam tikras išimtis.

Jūs kaip manote, ar jau yra tokio masto, kad visgi reikėtų riboti žmogaus teises?

Iš tiesų problema yra didelė ir vis dėlto man labai sunku įvertinti žiūrint iš šalies. Yra tam tikros tarnybos, kurios mato ataskaitas, tai yra labai kompleksinis darinys.

Viena vertus, mes turime numatyti, kokio pobūdžio žmonės atvyksta. Jie labai įvairūs – yra ir moterys su vaikais, yra ir vyrų. Ta žvalgybinė situacija, iš kur jie atvyksta, koks pagrindas, tas yra labai svarbu.

REKLAMA
REKLAMA

Antra lazdos pusė yra mūsų visuomenė. Kiek visuomenėje yra gaji baimė, nes jeigu visuomenė pasieks tam tikrą virimo tašką, mes galime matyti daug nesaugumo, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant ir radikalias reakcijas į migrantus, kas mums būtų pakankamai blogas saugumo įvykis. Tai man atrodo, kad į tuos dalykus reikėtų labai atkreipti dėmesį.

Kaip jūs vertinate prezidentūros reakciją į tokį griežtinantį sąlygas įstatymą?

Ko gero, reakcija yra suprantama tam tikra prasme, nes yra tam tikri tarptautiniai įsipareigojimai, mes esame prisijungę prie Ženevos konvencijos, kuri numato tam tikrus žingsnius, kaip mes turime elgtis su žmonėmis, siekiančiais pabėgėlio statuso.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne visi migrantai gali gauti tą statusą, bet tol, kol nėra patvirtinto statuso, mes turime į juos žiūrėti kaip į potencialius pabėgėlius, kurie gali prašyti prieglobsčio dėl politinio persekiojimo, religinio persekiojimo, bendrai nesaugumo situacijos šalyje.

Tas mūsų įsipareigojimas yra pagal Jungtinių Tautų Ženevos konvenciją, bet taip pat yra ir bendra Europos Sąjungos prieglobsčio sistema, pagal kurią irgi yra įsipareigojimai visus traktuoti vienodai, užtikrinti teisingą procesą. Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, yra prisijungusi prie šios sistemos ir mes privalome tų susitarimų laikytis.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų