„Sekmadienį buvo numontuota nelegaliai įrengta atminimo lenta Kaziui Škirpai. Tik dar kartą pabrėžiu – nelegaliai įrengta atminimo lenta. Gaila, kad daugelis šio fakto renkasi negirdėti“, – perduotame komentare teigė K. Šeraitė-Gogelienė.
„Ši atminimo lenta yra ne apie pagarbą dramatiško likimo asmenybei, o apie vandalizmą ir neapykantos kurstymą“, – pabrėžė ji.
Anot Istorinės atminties komisijos pirmininkės, pulkininko K. Škirpos atminimo lentą gynę aktyvistai, kurie apsistumdė ją nukabinti su policijos palyda atvykusius „Grindos“ darbuotojus, institucijoms trukdė atlikti savo darbą.
„Liūdna, kad istorinė atmintis pasitelkiama politiniams tikslams. Liūdna, kad tiems patiems tikslams visuomenė kurstoma trukdyti institucijoms atlikti savo darbą“, – sakė politikė.
ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų.
Prie K. Škirpos atminimo lentos nukabinimui prieštaraujančių aktyvistų prisijungė ir lentą pakabinusios Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Radžvilas.
Kaip penktadienį Eltai teigė K. Šeraitė-Gogelienė, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Dėl rinkimų Vilniuje klastojimo irgi turime faktų, kai 11 val. Vilniuje iš visų apylinkių nuimami stebėtojai ! Ir ne tik
