Palangos miesto savivaldybėje jau parengtas tarybos sprendimo projektas dėl Palangos miesto gelbėjimo stoties likvidavimo. Šis projektas „kūnu“ turėtų tapti artimiausiame tarybos posėdyje. Planuojama, kad jis įvyks jau rytoj.
Neabejojama, kad šiam sprendimui kurorto politikai pritars, nes prieš jį nusiteikusiai opozicijai tikrai nepavyks surinkti reikiamo balsų skaičiaus, kad įveiktų valdančiąją daugumą. Palangos miesto gelbėjimo stotis tokiu atveju bus likviduota iki rugsėjo 1 d.
Būtinybė likviduoti iš miesto biudžeto išlaikomą gelbėjimo stotį motyvuojama tuo, kad pasiteisino praėjusiais metais priimtas sprendimas pirkti dalį gelbėjimo paslaugų. Stoties administracija kaltinama nesugebėjimu surinkti kvalifikuotų gelbėtojų komandos dirbti sezoninį darbą, nors apie 70 proc. išlaidų sudaro darbo užmokestis. Taip pat esą neužtikrinamas įstaigos veiklos stabilumas, per mažai dėmesio skiriama investicijoms pritraukti ir papildomoms paslaugoms teikti. Neva iš 14 galimų papildomų funkcijų vykdyta tik viena - reklama.
Gelbės privatininkai
Likvidavus gelbėjimo stotį Palangos ir Šventosios paplūdimiuose besiilsinčių bei jūroje besimaudančių žmonių saugumu rūpinsis vien tik Palangos miesto vandens motociklų klubas.
Nusprendusi gelbėtojus samdyti tik vasarą Palangos miesto savivaldybė surengė viešą konkursą, jį ir laimėjo šis klubas. Gelbėtojų paslaugas klubas teiks tris vasaras ir kurorto biudžetui tai kainuos 819 tūkst. litų. Beje, senieji gelbėtojai net neabejojo dėl šio konkurso nugalėtojo.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Broniaus Martinkaus, tai leis gerokai sutaupyti, nes išlaikyti sotį per metus kainuodavo apie 400 tūkst. litų.
Tiesa, už savo pačios įsteigtos įstaigos likvidavimą Palangos valdžia turės papildomai sumokėti apie 200 tūkst. litų. Tiek prireiks senųjų gelbėtojų atlyginimams iki atleidimo iš darbo, atostoginiams bei išeitinėms pašalpoms.
Sužlugdė specialiai?
Patys Palangos miesto gelbėjimo stoties gelbėtojai tokius kurorto valdžios sprendimus vadina tiesiai - sąmoningu biudžetinės įstaigos žlugdymu. Neva ši priešiška kampanija vyksta jau porą metų.
Šiems gelbėtojų žodžiams pritaria ir buvęs ilgametis Palangos miesto meras, dabartinis tarybos narys Pranas Žeimys. Jo teigimu, tuo suinteresuoti kurorto valdžioje esantys politikai ir jų partijos bičiuliai, kurie yra ir minėto klubo nariai.
Šiuos įtarimus stiprina ir tai, kad pernai rugpjūtį Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė inicijavo tyrimą, per kurį nustatyta, kad 2007-ųjų vasaros sezoną Palangos paplūdimių gelbėtojų funkcijos į privačias rankas perduotos pažeidžiant įstatymus. Tačiau niekas į tai didesnio dėmesio neatkreipė.
Svarbiausia - verslas?
Senųjų gelbėtojų teigimu, kurorto paplūdimius užvaldžiusiam Palangos miesto vandens motociklų klubui ir jo prezidentui Jonui Pirožnikui labiausiai rūpi ne žmonių gelbėjimas, o galimybė čia plėtoti pelningą verslą.
Neva tam sėkmingai panaudojamas ir savivaldybės sprendimu perimtas keliais šimtais tūkstančių litų vertinamas turtas, nors jo negalima leisti naudoti tretiesiems asmenims.
„Gelbėtojams priklausančiais vandens motociklais tampomi bananai su poilsiautojais, jie nuomojami pramoginiams pasiplaukiojimams“, - stebėjosi ilgametis gelbėtojas Viktoras Botinas.
Pasak P.Žeimio, Palangos paplūdimiuose pilna nelegalios reklamos, neaišku, kaip pirmoje apsaugos zonoje atsirado pirtis. Įtarimą kelia ir iki šiol čia veikianti UAB „Pramogų krantas“ kavinė, nors jos patalpų nuomos sutartis, pasirašyta dar su Palangos miesto gelbėjimo stotimi, baigė galioti šių metų gegužės 31 d. Negana to, ir patys naujieji gelbėtojai apgyvendinti ne tam skirtose patalpose.
Abejoja dėl kvalifikacijos
Daugiau nei dešimt metų žmonių gyvybes saugoję senieji Palangos gelbėtojai baiminasi, kad naujiesiems gelbėtojams gali pritrūkti ir kvalifikacijos. Tuo labiau kad šiemet šį darbą dirba vieni naujokai, nes besidarbavę pernai šiemet to daryti nepanoro. Neva šiuo metu tarp jų yra tik du tikri gelbėtojai.
„Žmonių saugumu jie rūpinasi labai paprastai. Kai draudžiama maudytis, poilsiautojams neleidžiama net pabraidyti. Pamatę vos kojas sušlapusį žmogų, iš karto varo lauk iš vandens. Ir net palydėdami keiksmais. Labai lengva girtis apie kokybiškas paslaugas, jei žmogui net į jūrą neleidžiama įbristi. Juokinga girdėti priekaištus, kad jei mums esant daugiau skendo, tai mes blogiau dirbame“, - stebėjosi patyręs gelbėtojas Ticas Gotlandas.
Gelbėtojams pritarė ir medikė Laima Dirginčienė. Ji abejoja, ar atsisakius paplūdimiuose budėjusių medikų paslaugų, jas tinkamai suteiks patys gelbėtojai. O pagalbos per sezoną prireikia iki 2 tūkst. žmonių.
Komentaras
Jonas Pirožnikas, Palangos miesto vandens motociklų klubo prezidentas
Tai nesąmonė. Aš neturiu jokio verslo. Šalia gelbėtojų stoties esanti pirtis ir atrakcionų parkas priklauso mano žmonai. Ji dirba legaliai, turi leidimus. Aš su jos verslu nieko bendra neturiu. Visi išsakyti kaltinimai yra absurdas. Mes 10 metų gelbėjome žmones ir sugalvojome įsiteisinti - laimėjome konkursą. Jų įmonė likviduojama, todėl jie taip ir kalba. Ten yra vien „pijokai“, ką jie gali dirbti. Jie nedirba, o tik geria.
