Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu „Baltijos tyrimų“ liepos 21–31 dienomis atlikta apklausa parodė, kad 38,4 proc. gyventojų pažįsta žmogų, patyrusį bent vieną iš apklausoje nurodytų seksualinio smurto formų – žodinį priekabiavimą, nepageidaujamą fizinį kontaktą, seksualinį prievartavimą ar išžaginimą, intymaus turinio platinimą be sutikimo ar priekabiavimą internete.
4,1 proc. apklausos dalyvių nurodė patys patyrę seksualinį prievartavimą ar išžaginimą.
„Kalbame ne apie pavienę ar nuo visuomenės nutolusią problemą. Seksualinis smurtas ir jo pasekmės yra daugelio žmonių socialinėje aplinkoje“, – teigė Lietuvos moterų lobistinės organizacijos vadovė Dalia Puidokienė.
Pasak jos, nukentėjusiems žmonėms prabilti apie patirtą seksualinį smurtą dažnai trukdo gėda ir kaltė, baimė, kad jais nebus patikėta, nepasitikėjimas teisine sistema ir smurtautojo keršto baimė.
„Kas aštuntas gyventojas sako, kad patyręs seksualinį smurtą apskritai niekur nesikreiptų. (...) Dar beveik kas šeštas nežino, ką darytų tokiu atveju. Į policiją kreiptųsi 37 procentai“, – spaudos konferencijoje sakė D. Puidokienė.
Anot jos, tokie duomenys rodo, kad seksualinį smurtą patyręs žmogus gali likti vienas tuomet, kai jam labiausiai reikia pagalbos, supratimo ir atjautos.
Daugiau nei pusė atsakomybę sieja su nesipriešinimu
Tyrimas taip pat parodė, kad visuomenėje tebėra nuostatų, dalį atsakomybės už seksualinį smurtą perkeliančių nukentėjusiajam.
Apklausos duomenimis, 47,1 proc. respondentų visiškai arba greičiau sutinka, kad apsvaigęs žmogus yra atsakingas už patirtą seksualinį smurtą.
Daugiau nei pusė – 51,6 proc. – apklaustųjų mano, kad žodžiu ar fiziniais veiksmais lytiniams santykiams neprieštaravęs žmogus yra iš dalies atsakingas už patirtą seksualinį smurtą.
38,3 proc. respondentų sutinka, kad lankymasis naktiniuose klubuose reiškia atsakomybę už patirtą seksualinį smurtą.
„Apklausa atskleidė – mes vis dar kaltiname nukentėjusius asmenis“, – sakė D. Puidokienė.
Apklausos duomenimis, 40 proc. gyventojų visiškai arba greičiau nesutiko su teiginiu, kad žodžiu ar fiziniais veiksmais lytiniams santykiams neprieštaravęs asmuo yra iš dalies atsakingas už patirtą seksualinį smurtą.
Tuo metu 71,9 proc. respondentų nurodė, kad situacija, kai lytiniai santykiai vyko žmogui jų nenorint, tačiau dėl šoko ar baimės jis nesipriešino, turėtų būti laikoma nusikaltimu.
„Nors šio požiūrio dar nepakanka, matome, kad ženkli gyventojų dalis supranta aiškiai išreikšto sutikimo svarbą ir tai, kad nesipriešinimas žodžiu ar fiziniais veiksmais nebūtinai reiškia sutikimą. Žmogus, patiriantis seksualinį smurtą, gali reaguoti šoku, baime ar sustingimu ir dėl to negalėti aktyviai priešintis“, – teigė D. Puidokienė.
44,2 proc. pasigenda įstatymų pokyčių
Paklausti, ko Lietuvoje labiausiai trūksta sprendžiant seksualinio smurto problemą, 44,2 proc. respondentų nurodė įstatymų pokyčius.
18,7 proc. gyventojų išskyrė geresnį specialistų parengimą, 17,4 proc. – didesnį visuomenės informuotumą, 12,7 proc. – didesnį specializuotos pagalbos prieinamumą.
Apklausos duomenimis, aštuoni iš dešimties respondentų pritaria baudoms už seksualinį priekabiavimą viešose vietose.
85 proc. apklaustųjų taip pat sutinka, kad bausmės už seksualinius nusikaltimus prieš vyrus ar berniukus turi būti tokios pačios, kaip už smurtą prieš moteris ir mergaites.
Lietuvos moterų lobistinės organizacijos vadovė ragino Seimą Baudžiamajame kodekse išžaginimą ir seksualinį prievartavimą apibrėžti pagal laisvo sutikimo nebuvimą, o ne smurto panaudojimo ar nukentėjusiojo pasipriešinimo įrodymą.
„Aiškiai įtvirtinti, kad apsvaigimas, šokas ar sustingimas nėra sutikimas, ir užtikrinti efektyvų atsaką į smurtą naudojant prievartos narkotikus. Įvesti atsakomybę už seksualinį priekabiavimą viešose vietose“, – sakė D. Puidokienė.
Pasak jos, taip pat būtina daugiau investuoti į specialistų rengimą ir specializuotos pagalbos prieinamumą, kad apie patirtą smurtą prabilęs žmogus sulauktų „empatijos, kompetencijos, tikėjimo, o ne klausimų apie savo sijono ilgį“.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu liepos 21–31 dienomis atliko „Baltijos tyrimai“. Jos metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų visose šalies apskrityse. Maksimali apklausos paklaida – 3,1 proc., esant 95 proc. patikimumui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
