„Priėmus įstatymo projektą, būtų sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti Lietuvos Respublikos visavertį dalyvavimą NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemoje, sustiprinti Lietuvos Respublikos ir viso NATO rytinio flango atgrasymo patikimumą“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi, siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, t. y., įskaitant ir branduolinį ginklą.
Nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus
Be to, Konstitucijos keitimo iniciatorių teigimu, nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijose. Tuo metu absoliuti NATO valstybių dauguma neturi įstatymo lygmens draudimų, jų neturi ir regiono valstybės – Latvija, Estija ir Lenkija, o birželį atitinkamus įstatymus pakeitė ir Suomija.
Kaip skelbė ELTA, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Seimo frakcijomis aptarė Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo buvimo šalyje.
Politinių jėgų atstovai teigė, jog visų nuomonės sutampa – šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau ir iniciatyva būtų palaikoma. Tiesa, išsiskyrė pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija – politiniu Seimo sprendimu ar referendumu.
Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, Seime reikia 94 parlamentarų balsų.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.
Kaip skelbta, Lietuvoje ši iniciatyva bręsta Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse.
„Financial Times“ skelbė, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
