Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Elvyra Baltutytė ragina Seimą skubiau lopyti Liustracijos įstatymą, kuriuo buvusiems KGB darbuotojams ir bendradarbiams buvo nustatyti apribojimai darbui privačiose įmonėse, bei vienaip ar kitaip spręsti prieš Lietuvą laimėjusios transseksualės bylos reikalus.
Savo raginimus E.Baltutytė išsakė penktadienį apsilankiusi pas Seimo pirmininką Česlovą Juršėną.
"Baigiantis Seimo sesijai norėjosi priminti kai kuriuos dar neįvykdytus EŽTT sprendimus, kadangi kartais sprendimų vykdymas susijęs ir su Seimo darbu, su reikalingais įstatymu pakeitimais ar jų priėmimu", - žurnalistams po susitikimo sakė teisininkė.
Tarp svarbiausių neįvykdytų darbų E.Baltutytė paminėjo vadinamąjį Liustracijos įstatymą ir transseksualės L., laimėjusios bylą prie Lietuvą, teisių įgyvendinimą.
Vadinamajame Liustracijos įstatyme, kuris buvo priimtas 1999 metais, buvo nustatyti darbo apribojimai KGB kadriniams darbuotojams ir bendradarbiams - jiems buvo draudžiama įsidarbinti valstybės tarnyboje ir užimti vadovaujančias pareigas privačiose įmonėse, tačiau pastarąjį draudimą EŽTT 2004 metais įvertino kaip neproporcingą.
Pernai seimūnams nepavyko priimti reikiamų įstatymo pataisų, nes nesugebėta įveikti prezidento Valdo Adamkaus veto. Trintis tarp parlamentarų ir šalies vadovo kilo todėl, kad įgyvendinant Strasbūro teismo reikalavimus, kuriais buvusiems sovietų saugumiečiams leidžiama imtis privataus verslo, kartu norėta teisės aktą papildyti ir įvesti darbo apribojimus trečiajai grupei - KGB rezervo karininkams.
E.Baltutytė taip pat ragino priimti lyties keitimą chirurginiu būdu reglamentuojantį įstatymą, nes pernai rugsėjį Strasbūro teismas konstatavo, jog Lietuva pažeidė transeksualės L., norinčios tapti vyru, teises į privatumą bei įpareigojo per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo dienos (2008 metų kovo 31 d.) Lietuvoje priimti Lyties keitimo įstatymą.
Lietuvoje lyties keitimo operacijos yra leidžiamos, tokia teisė numatyta Civiliniame kodekse. Tačiau asmuo, norintis pakeisti lytį, negali to padaryti, nes teisės aktas, apibrėžiantis šią procedūrą, neegzistuoja. Be to, lytį pakeitus kurioje nors užsienio valstybėje, Lietuvoje neįmanoma gauti naujų dokumentų - gimimo liudijimo, paso ar vairuotojo pažymėjimo - kuriuose būtų nurodoma ne buvusioji, o esama lytis.
Terminas, kurį Lietuvai skyrė EŽTT, baigiasi šių metų birželio 31-ąją, tačiau minimas įstatymas nėra priimtas.
E.Baltutytės teigimu, nors sankcijų Lietuvai iš EŽTT ar Europos Tarybos būti veikiausiai neturėtų, tačiau problema ta, kad neišsprendus minimo problemos, kiti asmenys, kurių teisėti lūkesčiai pažeidžiami, gali skųsti Lietuvą EŽTT. Jos nuomone, reikia pamąstyti ir apie ateitį, nes bet kuris asmuo, kurio lūkesčiai pasikeisti lytį Lietuvoje yra pažeisti gali bet kada kreiptis į EŽTT ir prisiteisti pinigines išmokas.
"Jeigu ne toje pačioje byloje, tai bent išvengiant ateityje, reikia teisinės spragos klausimą spręsti, kad tai vėl nebūtų priežastis pažeidimui", - sakė E.Baltutytė.
Tuo metu Seimo vadovas Č.Juršėnas sakė, jog parlamentarai dar turi kiek laiko priimti reikiamas Liustracijos įstatymo pataisas, bet dėl Lyties keitimo įstatymo priėmimo buvo skeptiškesnis.
"Šiuo atveju labai išryškėja neigiamas daugumos Seimo narių nusistatymas", - pabrėžė Č.Juršėnas. Jis patikino informuosiąs frakcijas bei visą Seimo vadovybę, kad yra prašymas kuo greičiau įvykdyti EŽTT reikalavimus.
