M. Danielė taip pat pažymi, kad teisė kurti šeimą turi būti užtikrinta visiems.
„Projektą, kuris ištaisytų šią spragą, teikiau praėjusį pavasarį, tačiau Seimas jį atmetė net nepradėjęs svarstyti. Kad apginčiau žmonių teisę į šeimą, nusprendžiau kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Šalies Konstitucija užtikrina teisę į šeimą visiems Lietuvos žmonėms, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, – pranešime cituojama politikė.
„Mūsų įstatymai turi skatinti, o ne riboti gimstamumą. Jei tam, kad Seimas pradėtų šį klausimą svarstyti, reikia Konstitucinio teismo sprendimo, aš pasirūpinsiu, kad jis būtų“, – priduria ji.
Lietuvoje su nevaisingumo liga susiduria apie 50 tūkst. porų ir jų kasmet daugėja. Apie 1 000 porų kasmet pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, o pagalbinio apvaisinimo pagalba per metus gimsta apie 400 vaikų Lietuvoje.
Pasak M. Danielės, dar tiek pat porų tokių paslaugų Lietuvoje gauti negali, nes nėra susituokę. Pagalbinio apvaisinimo paslauga taip pat negali pasinaudoti tinkamo partnerio nesutinkančios moterys, norinčios ir galinčios susilaukti naujagimių.
„Daug Europos valstybių, tarp jų ir mūsų kaimynės Latvija ir Estija, pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikia ir nesusituokusioms poroms, ir santuokos ar partnerystės nesudariusioms moterims. Taip yra todėl, kad mažos valstybės siekia sudaryti visas galimybes, kad jose gimtų kuo daugiau vaikų. Lietuvoje pernai gimė mažiausias naujagimių skaičius per 60 metų, bet mūsų įstatymai ir toliau skirti riboti, o ne skatinti susilaukti vaikų“, – įsitikinusi „laisvietė“.
ELTA primena, kad pernai gegužę Seimui pateiktos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis buvo siūloma leisti tokiomis paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, buvo atmestos.
Šiuo metu Lietuvoje 5 pagalbinio apvaisinimo įstatymo straipsnis numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Tiesa, partnerystės sutarties Lietuvoje kol kas nėra
Susituokusi pora, besikreipianti dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros, šiuo metu turi pateikti asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, procedūros atlikimui įstatyme reikalaujamus medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir įstatymo nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
