Naujos kadencijos Seimo darbo pradžioje pasitaikę nesklandumai tarp žiniasklaidos ir politikų gali būti išspręsti ieškant bendro sutarimo, o ne administraciniais ribojimais.
Svarstys koalicija
Premjeras Andrius Kubilius šeštadienį po Vyriausybės posėdžio teigė nustebintas su žurnalistų darbo tvarka susijusių pasikeitimų Parlamente ir tvirtino, kad susidariusi situacija bus svarstoma valdančiosios koalicijos frakcijose.
„Be abejo, tam tikros tvarkos reikia, bet dėl tokių ribojimų kaip dabar galbūt ir yra persistengta. Aš pats 1997 m. buvau parengęs atviro Parlamento koncepciją ir manau, kad ir toliau ją reikia plėtoti“, - sakė A.Kubilius.
Vis dėlto premjeras teigė, kad iniciatyvos apriboti žurnalistų laisvę nėra naujos. Nuo to, pasak A.Kubiliaus, pradėjo darbą beveik visų iki šiol buvusių kadencijų Seimo nariai.
„Seime esu nuo 1992 m., tad galiu pasakyti, kad nematau nieko naujo. Kiekvienas Seimas savo darbą pradėdavo nuo iniciatyvos sutvarkyti žiniasklaidos atstovus, kurie Parlamente turi daug laisvės, vaikšto visais koridoriais, užeina į visus kabinetus. Tos iniciatyvos periodiškai kartodavosi, bet paskui vis tiek būdavo tas pats. Kadangi yra tokia tradicija kiekviename Seime pradėti būtent nuo to, tai aš - kaip konservatyvus žmogus - žiūriu į tradicijas labai ramiai“, - sakė A.Kubilius.
Iš principo prieš varžymą
Šalies prezidentas Valdas Adamkus, komentuodamas įvestas kvotas ir kitus apribojimus žiniasklaidai, sakė neįsivaizduojantis, kad jos darbas galėtų būti varžomas.
„Aš iš principo esu prieš bet kokį žiniasklaidos varžymą. Žiniasklaida turi turėti progą prieiti, gauti informaciją, ir aš neįsivaizduoju, kad ji galėtų būti varžoma“, - žurnalistams šeštadienį sakė prezidentas.
Pasak jo, vienašališkus draudimus kurianti Seimo vadovybė turėtų bendradarbiauti su žiniasklaidos atstovais ir sudaryti jiems sąlygas pateikti informaciją visuomenei.
„Reikėtų rasti abipusį sutarimą, nes tie, kurie kartais bando varžyti tą žiniasklaidą, vis tiek suinteresuoti jai savo informaciją perduoti. Tad iš jų pusės turėtų būti sudarytos sąlygos, kad žiniasklaida galėtų dirbti ir visuomenei tas žinias perduoti“, - sakė V.Adamkus.
Ragina atšaukti
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba ragina Seime panaikinti suvaržymus žiniasklaidai.
Pasak partijos tarybos, tokie suvaržymai „dar labiau atitolina Seimą nuo visuomenės, riboja demokratijos plėtrą“. LSDP taryba įpareigojo Seimo opozicijos lyderį ir LSDP frakciją Seime siekti, kad suvaržymai būtų kuo greičiau atšaukti.
„Lietuvos socialdemokratų partijos tarybai kelia didelį nerimą Seimo valdybos priimti nutarimai suvaržyti žiniasklaidos teises skleidžiant informaciją visuomenei apie Lietuvos Respublikos Seimo darbą. Tokių suvaržymų taikymas tik dar labiau atitolina Seimą nuo visuomenės, riboja demokratijos plėtrą“, - sakoma LSDP tarybos pareiškime.
Nustatė skaičių
Penktadienį Seimo valdyba patvirtino Viešosios informacijos rengėjų atstovų akreditavimo tvarkos aprašo pakeitimus, kurie numato, kad darbui Seime kiekvienas viešosios informacijos rengėjas savo nuožiūra akredituoti galės po 3 reporterius, operatorius, fotografus, kurių skaičius iki šiol nebuvo ribojamas. Šis skaičius taip pat neribojamas nei Vyriausybėje, nei Prezidentūroje.
Seimo vadovybė ne tik apribojo Seime galinčių dirbti akredituotų žurnalistų skaičių, bet ir nustatė vietas, kur jie galės kalbinti seimūnus. Nenurodytose vietose kalbinti, filmuoti ir fotografuoti bus galima tik gavus Seimo nario sutikimą.
Lapkritį Seimo valdybos sprendimu Parlamento viešojo maitinimo įstaigose, rūkomuosiuose ir tualetuose draudžiama filmuoti, fotografuoti Seimo narius, rengti interviu.
Nustatytose ir specialiu ženklu pažymėtose vietose draudžiama įsinešti filmavimo kameras, fotoaparatus, garso įrašymo techniką.
Penktadienį Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė skundą dėl žurnalistų darbo ribojimo Seime. Skunde LŽS teismo prašo panaikinti neteisėtus ribojimus.
