Seimo vadovybės ir žiniasklaidos konfliktas dėl pastarosios atstovų darbo sąlygų parlamente sulaukė ir prezidento Valdo Adamkaus dėmesio - jis paragino abi puses „kuo greičiau išspręsti kilusius tarpusavio nesutarimus“.
Reaguodamas į gautą grupės žiniasklaidos - spaudos, televizijos, radijo ir interneto puslapių vadovų laišką, V. Adamkus pabrėžė visada pasisakęs „prieš bet kokią cenzūrą ar laisvo žodžio suvaržymus, nes tai vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų“.
„Kad ir kokia nemaloni kitų nuomonė atrodytų, yra neginčijama žmogaus teisė ją turėti“, - prezidento spaudos tarnybos pranešime cituojamas V. Adamkus.
Prezidento nuomone, Lietuvos įstatymai sudaro tinkamas sąlygas žiniasklaidai atlikti savo misiją. Todėl pastaruoju metu tarp žiniasklaidos atstovų ir Seimo vadovybės kilę nesutarimai turi būti kuo greičiau išspręsti. „Raginu abi puses geranoriškai dar kartą apsvarstyti susidariusią padėtį ir rasti kompromisinį sprendimą. Ir sudėtingiausi konfliktai išsprendžiami prie derybų stalo, todėl reikia užbaigti ir šį ginčą“, - teigia V. Adamkus.
Trečiadienį V. Adamkui buvo įteiktas žurnalistų laiškas, kurį pasirašė 17 nacionalinių bei 37 regioninių žiniasklaidos priemonių atstovai. Jame pažymima, kad Seime įvesti „žurnalistų darbo ribojimai trukdo žurnalistams atlikti savo konstitucinę pareigą laisvai ir netrukdomai rinkti visuomenei svarbią informaciją“.
Žurnalistai pabrėžė, kad Seime svarstomi su visomis piliečių gyvenimo sritimis susiję klausimai, kuriems išsamiai, tiksliai ir greitai nušviesti neretai neužtenka 3 akredituotų žurnalistų, kaip numatyta gruodį Seimo valdybos priimtose taisyklėse.
Rašte taip pat atkreiptas dėmesys, kad įteisintas sudėtingesnis vienkartinių leidimų išdavimo mechanizmas apkrauna žiniasklaidos priemonių redakcijas papildoma neatitinkančia žurnalistų darbo specifikos veikla, kuri trukdo kokybiškai ir greitai atlikti žurnalistines funkcijas, laisvai ir nevaržomai gauti ir skleisti informaciją.
Gruodį Seimo valdyba pakeitė Viešosios informacijos rengėjų atstovų akreditavimo tvarką. Dabar joje numatyta, kad darbui Seime kiekvienas viešosios informacijos rengėjas savo nuožiūra akredituoti gali po 3 reporterius, operatorius, fotografus.
Daugiau nė viena institucija Lietuvoje nėra įvedusi tokių kvotų žurnalistams.
Pagal Seimo vadovybės patvirtintas taisykles taip nustatytos vietos, kur žurnalistai gali kalbinti parlamentarus.
Nenurodytose vietose kalbinti, filmuoti ir fotografuoti bus galima tik gavus Seimo nario sutikimą.
Taip pat užkirstas kelias žurnalistams patekti į Seimą per parlamentarus. Parlamentaras turi teisę išrašyti vienos dienos leidimą, tačiau tokį leidimą turintis žurnalistas savo darbo dirbti negalės. Numatyta, kad filmavimo, fotografavimo įrangą į Seimo rūmus turi teisę įsinešti akredituoti arba vienos dienos leidimą gavę žurnalistai. Numatyta, kad kiti lankytojai gali įsinešti tik asmeninėms reikmėms naudoti skirtą įrangą.
Numatyta, kad žurnalistai, kurie nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, akreditavimo tvarkos, Seimo rūmų vidaus tvarkos reglamento, Seimo kanceliarijos leidimų sistemos funkcionavimo tvarkos, gali būti įspėti, jų akreditacija gali būti mėnesiui sustabdyta, nutraukta metams, vienos dienos leidimas atšauktas, pusei metų arba metams apribotas jo išdavimas.
Lapkričio viduryje darbą pradėjusio naujos kadencijos Seimo valdyba nutarė patvirtinti patalpų, į kurias draudžiama įsinešti filmavimo kameras, fotoaparatus, garso įrašymo techniką, rengti interviu, filmuoti, fotografuoti, sąrašą. Valdyba taip pat pavedė Seimo kanceliarijai pažymėti nustatytas patalpas specialiuoju ženklu.
