„Kodėl Sausio 13-osios savaitę susitinkama su atstovu valstybės, kuri neigia Sausio 13-osios tragediją – ne tik kad neprisiima atsakomybės, atsisako išduoti nusikaltėlius, neigia ir skleidžia mus žeminančią informaciją, kad „savi šaudė į savus“. Ar nebuvo įmanoma pamatyti simbolinės šio susitikimo reikšmės?“ – M.Adomėnas sakė savo ketvirtadienį Seimo posėdžių salėje perskaitytame pareiškime.
Jis sakė suprantantis, kad Seimo pirmininkas turi susitikti ir su nedraugiškų Lietuvai valstybių diplomatiniais atstovais, tačiau sakė jį buvus netinkamai organizuotą viešųjų ryšių prasme.
„Kodėl tai buvo taip išviešinta, kodėl iš to buvo padaryta visa viešųjų ryšių istorija ir mes turėjome per televizorius stebėti, kaip Seimo pirmininkas, laisvos demokratinės valstybės institucijos pirmininkas, atitraukinėja kėdę tironiškos diktatūros mūsų kaimynystėje, turinčios priešiškų kėslų mūsų ir mūsų bičiuliu teritorijoms, pasiuntiniui?“ – retoriškai klausė konservatorius.
„Tarsi tai būtų šeimininkas atvažiavęs aplankyti savo vasalo. Noriu priminti, kad po Kovo 11-osios šio Seimo pirmininkas, kuriuo įpėdiniai esame mes, Vytautas Landsbergis, labai sąmoningai nuo pat pradžių nustatė bendravimo stilių su Rusijos atsovais, su kuriais buvo vykdomos derybos – kad tai lygiavertės derybos ir kai jis atvažiuoja kaip valstybės vadovas pas valstybės vadovus, o ne kaip vasalas pas savo senjorą“, – kalbėjo M.Adomėnas.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis anksčiau komentuodamas susitikimą su Rusijos ambasadoriumi sakė esantis nustebintas viešojoje erdvėje pasirodžiusios kritikos, anot jo, susitikimas diplomatiniam atstovui nebuvo itin malonus, nes būtent buvo priminta apie nenorą išduoti teisiamuosius Sausio 13-osios byloje.
„Tai buvo proga pareikšti – prašome kreipti dėmesį į tai, kad pas mus vyksta teismai, mes norime patraukti tuos žmones baudžiamojon atsakomybėn, dabar teisiame juos už akių, ir tai buvo sakoma ambasadoriams būtent šiuo metu“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis. Jis taip pat šią savaitę susitiko ir su Baltarusijos ambasadoriumi Aleksandru Koroliu.
„Tai, ką mes kalbėjome su ambasadoriais, buvo atstovavimas Lietuvos interesams, ir jie ne su didžiausia šypsena priėmė tuos mūsų klausimus“, – sakė Seimo pirmininkas.
Sausio 13-osios bylą Vilniaus apygardos teismas jau nagrinėja beveik metus, šiuo metu vyksta nukentėjusiųjų apklausos. Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, teisiamųjų suole sėdi tik du iš jų, kitų atžvilgiu procesas vyksta už akių. Dauguma teisiamųjų – Rusijos piliečiai.
1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.
