Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. lapkričio 8 d. 18 posėdžio stenogramos ištrauka
Sutartiniai žymėjimai:
KL. - kalba arba klausia Seimo narys.
ATS. - kalba arba atsako parlamentarams liudijęs asmuo.
[ ... ] - praleistas posėdžio stenogramos tekstas, kuris neviešinamas.
( ... ) - dėl nekokybiško garso įrašo neiššifruojami žodžiai.
[]
KL. Gal jūs pats galite pakomentuoti, nes jūs pats nekomentavote viešumoje, todėl mums ir sunkiau susidaryti įvaizdį, kodėl iš tikrųjų, kaip jūs pats vertinate, galbūt taip aš suformuluočiau, tą patį susidomėjimą jūsų pavarde, kas liečia Valstybės saugumo departamentą, ar tai pagal jūsų darbą iš dalies suprantu, kai dirbote Prezidentūroje, o paskui kai URM`e, ar tai pagal jūsų tiesiogines pareigas tas tamprus ryšys reikalingas buvo, ar ką, ar pikti liežuviai tai daro? Tiesiog jūsų bendrą požiūrį bendram fonui, o paskui jau konkretesni klausimai kolegų.
A.JANUŠKA. Iš tikrųjų aš užsienio politikoje ir nacionalinio saugumo srityje turbūt dirbu nuo 1990 m. kovo 11 dienos. Tai jau daug metų, dabar pirmą kartą mėnesį laisvas. Iš tikrųjų susikūrė tokia situacija ir aš mačiau, kad Seimo nariai vertina kaip labai įtakingą asmenį, nors dabar bedarbį. Kodėl taip yra ir kas dabar atsitiko, iš tikrųjų aš manau, kad galbūt buvo kažkokių klaidų ir visko. Visko buvo turbūt. Esmė yra, kad stengiausi visur būti aktyvus. Žinoma, daug kas liko iš to darbo Prezidentūroje. Tačiau, be abejo, tai, kas dabar ir perskaičiau spaudoje tokių kai kada iš tikrųjų skaudžių dalykų, ir dauguma iš jų yra netiesa. Tai ir apie įtakas, ir apie ryšius, ir buvau apkaltinas, kaip turintis specialius ryšius su Kremliumi, ir buvo nagrinėjamos seksualinės orientacijos. Aišku, tai yra nemalonu ir pačiam. Vaikai yra studentai, aišku, visa tai turi savo pasekmes. O jeigu dabar pereičiau konkrečiau, tai, aišku, yra dalykai, pirmiausia galbūt pradėkime nuo tų dalykų, kurie vienaip ar kitaip buvo pasirodę dėl tranzito dalykų ir 2K projektai, ir kiti. Aš nežinau, ar komisijai man reikia aiškinti dabar 2K situaciją, kokia ji buvo ir kokioje situacijoje dirbom su Valstybės saugumo departamentu, tai trumpai tik, jeigu bus reikalas, galiu paaiškinti. Aš manau, kad iš tikrųjų tas 2K projektas, aš dar kada dirbau Prezidentūroje, jis seniai buvo paskelbtas, buvo paskelbtas Lietuvos ir Rusijos verslininkų prezidentų Lubio ir Volskio tuo metu, jis nebuvo įgyvendintas ilgą laiką, nes mes nesugebėjome susitarti su Rusija dėl paties dokumento teksto, ir pernai vis dėlto mums pavyko daugiau mažiau susitarti. Iš tikrųjų tai yra unikalus dokumentas kažkuria prasme, nes jis kalba apie specifinį bendradarbiavimą tarp Kaliningrado ir Klaipėdos. Jis yra neįgyvendintas, nemanau, kad jis atnešė žalos, jis kol kas neatnešė naudos, galbūt atneš, priklausys nuo to, kaip seksis mums derybos toliau su Rusija. Unikalus yra tuo, kad yra išskirtinės sąlygos susitarime su Rusija Klaipėdos uostui, kurios yra neįgyvendintos. Išskirtinės sąlygos, palyginti su Latvijos ir Estijos uostais. Mes norėjome siekti dar daugiau, tačiau Rusijos pusė nesutiko, nes jos įsipareigojimai, stojant į Pasaulio prekybos organizaciją, neleidžia jai daryti preferencijų kitų valstybių uostuose, palyginti su Latvijos ir Estijos. Taip kad iš tiesų, ką mes norėjome pasiekti, nepasiekėme, tačiau bendra situacija yra, kad yra galimybė, potencialas tai įgyvendinti. Dėl pažymų, kurios buvo minimos, aš iš tikrųjų nesu matęs, tai buvo dar iki manęs. Aš tada dirbau ministerijoje, arba Prezidentūroje, nežinau, kada tos pažymos buvo svarstomos. Bet aš nebuvau sekretorius, nebuvau atsakingas už tuos dalykus, aš buvau ambasadorius specialiesiems pavedimams ir daugiausia mano buvo Rytų politika, bet ne tranzitas. Po to, aš dabar taip negaliu tiksliai pasakyti, mes buvome susirinkę pas ministrą, tikrai, ir buvo diskusija. Aš taip suprantu, atsimenu, lyg tada buvo ir Pociūnas, diskutavome, tačiau nebuvo esminių prieštaravimų tam projektui, kuris buvo paruoštas ir suderintas paskui. Tai čia tiek dėl 2K. Tačiau iš tikrųjų aš manau, kad tas 2K projektas tai yra iš tikrųjų perdėtai dabar eskaluojamas. Rimtesnės problemos buvo bendradarbiaujant mums su Valstybės saugumo departamentu Užsienio reikalų ministerijoje, kitos. Svarbiausia, pirmiausia tai buvo visa tematika, susijusi su tranzitu, karinis tranzitas. čia nebuvo apie tai kalbos, galbūt neverta liesti. Ypač buvo daug problemų, Rusijos spaudimą turėjome dėl žmonių tranzito. Tada, jeigu kas pamena, buvo sudaryta speciali komisija Lietuvos ir Rusijos, kurioms vadovavo Kirkilas ir Rogozinas. Sunkiai, sunkiai, tačiau mums pavyko sutvarkyti šitą reikalą taip, kad Lietuvos interesai būtų apginti. Aš tuo metu dirbau Prezidentūroje ir daugiau tokios strateginės priežiūros prasme mes su Prezidentu, kiek galėjome, žiūrėjome, kad nebūtų pažeisti Lietuvos interesai. Ir Prezidentas buvo paskyręs tuo metu komiteto pirmininką Kirkilą specialiu įgaliotiniu šitoms deryboms.
Kur kas rimtesnė problema jau man dirbant buvo iškilusi dėl prekių tranzito, kada Rusijos pusė susigriebė, kad yra problemos ir kada stojant mums į Europos Sąjungą iš esmės reikėjo įvesti europinius standartus ir Rusijos pusė iš karto pradėjo derėtis, kaip prisimenat, kadangi Kaliningradas turi išskirtinę poziciją, išimtį šitą, pasakykime taip, kryptį iš bendros Europos Sąjungos tvarkos ir iš esmės įvesti specialų koridorių tarp dviejų Rusijos dalių per Lietuvos teritoriją. Buvo labai sudėtinga mums šitoje situacijoje dirbti, neturėjome palaikymo Vyriausybėje, neturėjome palaikymo iš Susisiekimo ministerijos, iš geležinkelių, kurie galvojo, ir aš manau, kad iki šiol yra žmonių, kurie galvoja apie tai, jog pinigai yra svarbiau už principus valstybės, ir buvo keletą kartų iš esmės Vyriausybėje priimti sprendimai, kurie mus vertė derėtis su Rusija, Europos Sąjunga dėl specialių sąlygų. Mes manėme, labai aiškiai Užsienio reikalų ministerijoje ir Valstybės saugumo departamente, jog negalima sudaryti išimties tik Lietuvai derybose su Rusija dėl tranzito į Kaliningradą. Ir viskas baigėsi tuo, kad mes iš esmės buvom pralaimėję Vyriausybėje savo pozicijas, tačiau per savo kolegas Seimo narius, Užsienio reikalų komitete mes paruošėme, Užsienio reikalų ministerija, taip pat ir aš, mes paruošėme Seimui deklaraciją, kuri buvo priimta ir kuri iš esmės uždarė šitą klausimą, problemą, palikdama Lietuvą visgi europinės integracijos srityje, o ne išimtinės tranzito problematikos su Rusija srityje. Tai antras dalykas.
Trečias dalykas, ir čia, beje, buvo, aš skaičiau, kažkas iš VSD, manau, kad aš žinau, kas, žmogus, kuris šiuo metu išėjo iš VSD ir dirba "Rubikone", yra nuleidęs informaciją apie tai, kad VSD man ir ministrui yra perdavusi pažymą dėl konkrečiai vieno geležinkelio žmogaus Senutos susitikimo su Rusijos diplomatu, aš dabar neprisimenu tiksliai. Taip, tai yra buvę ir ne vieną kartą, čia tik kažkodėl šitas žmogus paminėjo vieną pažymą, nežinau, kodėl jis ją paminėjo, specialiai. Be abejo, tai buvo nuolatiniai mūsų kontaktai, aš matydavau, mes dirbom labai glaudžiai šitoje srityje. Ta pažyma nebuvo padėta į stalčių Užsienio reikalų ministerijoje, kadangi ji iš viso nebuvo Užsienio reikalų ministerijoje. Tokios pažymos yra paskaitomos ir pasiimamos, jos grįžo atgal į VSD. O šiuo konkrečiu atveju ir kitais atvejais tai buvo kalba iš esmės apie tai, jog kada mes derėjomės dėl prekių tranzito, mes žinojome, su kuo mes dirbame, tai yra ir konkrečiai šitas asmuo, kuris iki šiol tebedirba geležinkeliuose, aš manau, kad yra ir daugiau, kurie buvo nusiteikę, kad geležinkelių pelnas, maksimalūs pervežimai yra jiems svarbiau, o patikrinimas, kuris šiuo metu yra vykdomas pagal europinius standartus Kybartų stotyje, jiems yra nepriimtinas, nes trukdo tranzitui. Šitie žmonės, iš tikrųjų mes žinojome, kad jie susitikinėja ir veda dar separatines derybas su Rusija. Taip sakant, tų pažymų pasekmė yra tokia, kad mes žinojome, su kuo dirbame, ir iki šiol tie žmonės ten tebėra.
Kita problema, kuri buvo iškelta ir vėl, matyt, tų pačių žmonių diskutuojama, kad vienaip ar kitaip aš įtakojau Stonio gavimą licencijos pervežimams. Aš galiu pasakyti, kad taip tikrai nebuvo. Pirmiausia todėl, kad vėl čia buvo ta pati problema, mes rimtai dirbom su liberalizacija, kuri šiuo metu egzistuoja ir kuri iš esmės nuo 2006 m. sausio pilnai turės būti įgyvendinta Europos Sąjungos ribose, pervežimų. Mes manėm, kad iš tikrųjų tai yra geras dalykas. Tačiau Kaliningrado pervežimai turi savo problemą ne tiek nacionalinio saugumo prasme, kiek ekonomine prasme. Ekonomine prasme, deja, mes negalėjome argumentuoti Europos Sąjungoje, turėjome rasti kitus argumentus ir mes juos suradome, nežiūrint to, kad Susisiekimo ministerija nebuvo labai lengvai įtikinama šitais klausimais. Mes suprantam, kad Lietuvos geležinkeliai, kol jie yra nerestruktūrizuoti, tai yra mažiausiai turbūt paliesta reformos sritis. Jeigu mes įleisime pervežėjus, nesvarbu, vežėjus iš Rusijos ar iš Vokietijos, tai yra Lietuvos geležinkelių bankrotas, nes iš esmės Lietuvos geležinkeliai gyvena iš tranzito į Kaliningrado sritį, tai yra jų pagrindinis pelnas ir jiems visiškai nenaudinga vežti į Klaipėdą. Čia yra tokie paradoksalūs dalykai, kai uosto interesai ir geležinkelio interesai nesutampa. Ir todėl, suprasdami šitą, tai biudžeto klausimas, mes įtikinome Europos Sąjungą išimti šitą kryptį iš liberalizacijos, mums buvo labai sunku įtikinti ministrą, kad jis važiuotų ir įtikinėtų, teko mums važiuoti dažniausiai ir galite paklausti ambasadoriaus Martikonio, kiek teko padėti pastangų, kad šitas reikalas būtų vienaip ar kitaip sutvarkytas. Buvo priimtas taip pat ir Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva įstatymas Seime, kuris iš esmės uždarė šitą kryptį nuo papildomų pervežimų. Ir mes, suprasdami, nes buvo išduotos kelios licencijos, tai yra tas licencijas turėjo Lubys ir dar viena ar dvi įmonės, mes sakėme, kad geriausiai, kad nebūtų išduodama jokių pervežimo licencijų ir ministras Valionis bendrą poziciją yra išdėstęs Vyriausybės ar strateginiame, ar Vyriausybės posėdy, kuriame pasakė aiškiai, kad mes einame su šituo žingsniu, bet tai reiškia, kad mes neduodame daugiau licencijų niekam. Tokia buvo mūsų pozicija. Deja, Vyriausybei tada pirmininkaujant Brazauskui ir būnant ministrui Čėsnai buvo pritarta, tačiau šito nutarimo nebuvo laikomasi ir vis tiek licencija buvo išduota. Mes suprantame, kad ministrui Čėsnai buvo sudėtinga, jeigu buvo viskas pagal įstatymus daroma. Turbūt jam buvo sunku neišduoti, tačiau vis tiek buvo Vyriausybės nutarimas ir aš manau, kad reikėjo šito laikytis. O kažkokie įtarinėjimai, kad Januška iš užpakalinės sėdynės ar iš kažkur vedžiojo ministro Čėsnos ranką, manau, yra nesąžiningi ir tai, kas skleidžia, tie asmenys, manau, elgiasi nesąžiningai. Tai dėl tranzito tiek.
Dėl energetikos. Dėl energetikos tai irgi Prezidentūroje šituo klausimu turėjau daug reikalų ir stebėjau, ir aš iki šiol galvoju ir tada galvojau, kad yra labai daug netvarkos mūsų Ūkio ministerijoje, ir pradedant tais dalykais, kada mes žinojome, kad mūsų Lietuvos energijos tuometinis vadas Dangiras Mikalajūnas, kaip dirbo ir pardavė visą elektros energiją ir po to išėjo iš ten. Buvo Čiubaiso atstovu Gruzijoje ir šiuo metu yra Čiubaiso atstovas, dešinioji ranka, kuris važinėja po Rytų Europą ir supirkinėja visą Rytų Europos energetiką Čiubaisui. Tai yra buvęs mūsų "Lietuvos energijos" vadas ir iš esmės nežinau, ar ten daugiau kas pasikeitę nuo tų laikų. Ir mes, Užsienio reikalų ministerija kartu su VSD galvojome, kad reikėtų įvesti kažkokią didesnę tvarką šitoje vietoje ir padarėm ir galų gale su ministro Valionio pagalba įgyvendinta reforma Užsienio reikalų ministerijoje, įkurti padaliniai, kurie iš tikrųjų, aš manau, ir ateityje galvos apie valstybės politiką, o ne tik apie atskirų asmenų privačius interesus ir taip toliau. Aš manau, kad ir šiuo metu Ūkio ministerijoje nėra gera situacija, yra daug žmonių, aukštų pareigūnų, kurie mąsto, jog, tarkim, konkrečiai su lenkais yra neįmanoma dirbti. Daug projektų yra neįgyvendinta. Ir tas pats dabar vyksta, matosi ir su atomine elektrine, kada lenkai nėra kviečiami labai aiškiai ir drąsiai, išskyrus galbūt Prezidentą ir Ministrą Pirmininką.
Esminės problemos ir esminiai nesutarimai, jie buvo ir, aš manau, išlieka. Tai dėl energetikos strategijos. Mes niekada nesutikome su ta strategija, kurią rengė Ūkio ministerija. Mes jau pabaigoje, išeinant aš dar pasirašiau keletą raštų Ūkio ministerijai, kur mes prieštaravome jų parengtai energetikos strategijai. Aš žinau, kad ir Seime buvo alternatyvių projektų. Mes manome, kad visi tie projektai, kurie buvo rengiami, jie iš esmės nesprendžia mūsų sujungimo su Vakarais klausimo, o yra daliniai, kompromisiniai ir iš esmės niekaip neatpalaiduoja, netgi strategijoje, tolimoje, neatpalaiduoja mūsų nuo Rusijos įtakų. Ir aš manau, kad galbūt dabar, kada jau ir Užsienio reikalų ministerija gavo šiek tiek daugiau galimybių, ir ambasadorius Česlovas Stankevičius dabar produktyviai dirba šitoje kryptyje. Aš nežinau paskutinių dalykų, kokie yra susitarimai, tačiau galbūt mums pavyks parengti Lietuvos energetikos strategiją, kuri būtų susieta su integracija į Vakarus. Tas pats liečia ir tai, kiek aš esu dirbęs, kiek mes rengėmės Europos energetikos strategijai, niekada neturėjome bendradarbiavimo gero, nuo mūsų buvo slepiama informacija ir reikėtų čia pasikviesti, jeigu manim kažkas netiki, URM`o pareigūnus, kurie dirba šitą, kurie galėtų jums paliudyti ir papasakoti, kiek buvo problemų pristatant ir paruošiant Lietuvos energetikos strategiją Europai.
[]
KL. Kitas klausimas dėl "Dujotekanos". Ar ji atitiktų tokį standartinį, tipišką apibūdinimą priedangos organizacijos, turiu omeny Rusijos specialiųjų tarnybos priedangos, jūsų vertinimas?
A.JANUŠKA. Iš tikrųjų Piotras Vojeiko ir aš, manau, mes žinome, mes dirbome, dar iš saugumo patarėjų laikų žinoma, kad jis iš tikrųjų yra vienas iš žmonių, kuris turi ryšius iki šiol, tų ryšių jau nelabai ir slepia. Kada ponas Jakuninas buvo pas Prezidentą, jis pasakė, taip, kad, Prezidente, mes turim kalbėti atvirai, nes abu iš tų pačių spec. tarnybų, tik iš skirtingų valstybių. Ir jis neslėpė, kad jis yra FSB generolas ir, be abejo, Piotras Vojeiko yra dirbęs, kiek mes žinome, man atrodo, Suomijoje su dabartiniu vicepremjeru Ivanovu. Tai įtakingas žmogus Rusijoje, be abejo, įtakingas žmogus čia. Aš nežinau dabar visų detalių, bet kai aš buvau saugumo patarėjas, mes žiūrėjome, stebėjom juos. Mes matėme, kaip jie padeda ir remia ir, matyt, dalis pelno iš "Dujotekanos" ėjo ir dabar galbūt eina ir paramos tėvynainiams. Bet mes suprantame ir čia yra spec. (Negirdėti) dalykai, kad vienas dalykas yra, kada ateina momentas pašalinti, o kada vis dar momentas stebėjimo. Nežinau, čia jau jų reikalai, bet mes galime pasakyti, kad, man atrodo, sąlyginai ir, palyginti su Latvija ir Estija, čia politika, nežinau, aš nenoriu pasakyti, ar jų asmeninė yra, bet aš manau, kad Rusijos politika nebuvo tai, kad būtų visos tos organizacijos aštrinamos, jų politika būtų aštrinama. Kiek aš mačiau, bent jau iš tų pažymų, kurios buvo, kad Valstybės saugumo departamentas, tada, kada direktorius buvo M.Laurinkus, gana sėkmingai vykdė ir kitą politiką, tai yra vis dėlto neleido vienytis toms organizacijoms ir sugebėjo išlaikyti vis dėlto tam tikrus atskirus gabalus tų organizacijų, kad jos nesusivienytų, nebūtų vieninga jėga, ypač tų, kurie buvo nusiteikę neigiamai Lietuvos Respublikai. Ir aš manau, kad "Dujotekana" iš dalies yra, bent jau buvo, dabar negalėčiau pasakyti, bent jau buvo iš dalies ta, per kurią buvo finansuojami tie dalykai. Tačiau įdomus faktas yra tai, kad, matyt, ten yra savų, vienas žmogus yra vienas, kitas yra kitas ir tai, kas įvyko, kiek aš dar turėjau, dabar nežinau, bet kas įvyko Kauno elektrinėje, kurią Kauno savivaldybė nežinau kodėl, bet sugebėjo parduoti "Gazpromui", galbūt tai yra buvę interesai, tačiau, be abejo, tai, kad viską iš esmės vienu atveju valdė dabartinis mūsų dujų pirmininkas Riazanovas, kuris artimai bendravo su buvusiu premjeru A.Brazausku, ir t.t., ir kažkas įvyko, ir prasidėjo kovos, išsiveržusios į viešumą, ir t.t., ir aš kažkaip, supratau per vieną radijo laidą išgirdęs, kad įpainiotas į šitas istorijas, nors tai iš tikrųjų nėra tiesa. Tačiau bent jau iš savo senesnių dalykų ir darbo ministerijoje matėme, kad tam tikros grupuotės egzistuoja, ir čia jau šiuo atveju VSD būtų meno klausimas, pasinaudojant vienu ar kitu dalyku, pažiūrėti, kas ten vyksta iš tikrųjų.
[]
KL. Norėčiau, kad šiek tiek plačiau papasakotumėte, kad mums būtų aiškiau, kad būtų mažiau mitų ir mažiau visokių sąmokslo teorijų, apie jūsų santykius su Rimantu Stoniu, jūsų motyvaciją bendraujant su juo, tam tikra nauda valstybei, jūsų požiūriu, iš to bendravimo, kokia buvo gauta, kiek apie tai žinojo Valstybės saugumo departamentas, kiek ir dažnai apie jus informuodavo, apie paties Valstybės saugumo departamento tam tikrų struktūrų atliekamus tyrimus ir panašūs dalykai, išeinant iš to jūsų pasakymo apie sugebėjimą ar nesugebėjimą koordinuoti darbą, nes iš tikrųjų pasekmės matosi jau dabar kai kurios, to, ką jūs pasakėte. Gal su konkretesniais dalykais. Ir dar vienas dalykas prie to paties, natūralu, kad bendravimas turi duoti abipusę naudą tam tikrą. Kaip jums atrodo, kokią naudą iš to bendravimo galėjo gauti Stonys?
A.JANUŠKA. Aš nežinau, čia galbūt aš tada nežinau, čia sudėtinga man apie tai kalbėti. Iš tikrųjų yra jautrūs dalykai, nes dar yra nesibaigę kai kurie dalykai ir ten įpainioti ir politikai, kurių pavardes aš vienaip ar kitaip žinau, aukšti politikai. Nežinau, čia yra sudėtingas klausimas. Čia galbūt geriau reikėtų, tegu gal Dabašinskas galėtų paaiškinti kai kuriuos dalykus, ar mes su juo kartu galime kartu ateiti, jeigu reikia dar Bijau, kad aš galiu ką nors pripainioti. Tie dalykai dar yra nesibaigę, tie ryšiai, jie yra išlikę ir
KL. Aš norėčiau patikslinti šitą klausimą. Ta prasme, tie ryšiai yra susiję arba derinami su Valstybės saugumo departamento vadovybe ir jūs todėl norėtumėte, kad tai būtų kalbama, tas jūsų kalbėjimas tais klausimais suderintas kartu su jais? Mes teisingai suprantame?
A.JANUŠKA. Taip.
KL. Tai tada iš paskutinių įvykių, bet jau tada konkretikos tam tikros. Ar jūs pats, ar su jūsų žinia ir ar jums žinoma, sakykime, kas nors, ar buvo kreiptasi į Stonį, jau prasidėjus tyrimui komiteto tam tikros pagalbos, viešojoje erdvėje bandant pakeisti visuomenės nuomonę, arba sustabdyti procesus, kurie prasidėjo čia, Seime?
A.JANUŠKA. Dabar, dėl?..
KL. Taip, pastaraisiais mėnesiais, prieš porą mėnesių, ar turėjote kokių
A.JANUŠKA. Stonio iš tikrųjų gana seniai nesu matęs, taip kad aš nežinau, galbūt kas nors tą ir darė, tačiau Šiuo metu iš tikrųjų jau gana seniai esu jį matęs.
KL. Jeigu galiu, tada vis tiek apie konkretesnius dalykus. Ar su Stoniu esate kalbėjęs, aptaręs kokių nors konkrečių pareigūnų, sakykime, likimą ar jų paskyrimą, ar galimą paskyrimą, kandidatūras arba kokių nors pareigūnų nesugebėjimą eiti ir galbūt pašalinimą iš pareigų?
A.JANUŠKA. Taip, be abejo. Aš ir pasakiau, kad yra keletas asmenų Lietuvoje iš verslo pasaulio, kurie yra įtakingi žmonės, kurie turi priėjimą prie ministrų, prie politikų, ir, be abejo, mes kai kuriais klausimais irgi turėjome kontaktų, vienaip ar kitaip išreikšdami ir savo poziciją. Gal daugiau tai susieta buvo su Ūkio ministerija. Nors iš tikrųjų ta prasme daugiau informacinio pobūdžio. Tačiau paskutiniu metu buvo tokios keblios kelios situacijos, kada dabartinėse koalicijose atsiradus K.Prunskienės vadovaujamai partijai, mes turėjome tam tikrų niuansų Užsienio reikalų ministerijoje su paskyrimais. Aš buvau netgi viešai įvardintas, kad aš protegavau ar siūliau K.Prunskienės brolį į viceministrus, tačiau taip nebuvo, mes tiesiog pasikalbėjome. Nežinau, kodėl jie tai pasakė į spaudą, aš nepuoliau aiškintis, ką čia dabar aiškinsiesi su ministre. Ir buvo niuansų, kada ministras Vaitiekūnas buvo skiriamas, ir buvo niuansų, kada mums reikėjo ir aš pats esu bendravęs su ambasadoriumi Naudužu, kurį, maniau, kad jis galėtų būti galbūt, kadangi buvo taip apsispręsta dėl jo kandidatūros. Aš supratau ir iš ministrės K.Prunskienės, ir iš ūkio ministro, kuris su juo, aš taip supratau, su Naudužu buvo artimi, mokėsi aspirantūroje ar kažkur. Kad buvo tuo
KL. Jūs dėl šitų kandidatūrų konsultuodavotės su Stoniu? Nes klausimas apie konsultacijas.
A.JANUŠKA. Ne konsultacijos, tiesiog jis buvo vienas iš žmonių, kuris aktyviai funkcionavo šituose dalykuose, ir mes turėjome informacijos.
KL. Noriu patikslinti. O kaip Valstybės saugumo departamentas apie tai buvo ar informuojamas, ar dirbote per Dabašinską, ar per ką nors kitą, ar tai likdavo tik jūsų pokalbiai? Turiu galvoje Stonį. Šita linija, kas Saugumo departamente buvo tas žmogus. Baltarusija, tai viskas aišku.
A.JANUŠKA. Aš buvau informavęs apie tai VSD vadovus, ir, be abejo, ministras tai žinojo.
KL. Gal konkrečiai galite pasakyti vadovus?
A.JANUŠKA. Dabašinskas ir Pocius.
KL. Gerbiamasis Albinai, kad jūs teisingai suprastumėte, bet vis tiek labai svarbius dalykus dabar palietėme. Ir aš tikrai noriu patikslinti, kad mes vieni kitus supratome. Aš suprantu, kad jūs žinojote ir fiksavote Stonio įtaką tvarkant ir skiriant valstybės pareigūnus. Teisingai aš supratau, ar ne visai aš taip supratau?
A.JANUŠKA. Labai teisingai.
KL. Teisingai aš suprantu. Tada kitas patikslinimas, tai, kiek aš žinau, jo pavaduotojas Vojeka, teisingai aš sakau pavardę. Kaip? Vojeika. Jis iš tikrųjų labai stiprus rusų, ne tai, kad KGB darbuotojas, jis rusų žvalgybininkas labai stiprus, jis Amino rūmus yra jaunystėje šturmavęs, kada jie perversmą Afganistane darė. Tai kas stipresnis, kuris ką apžaisti galėtų? Jeigu Stonys daro įtaką mūsų valstybės aukštiems tarnautojams, pareigūnams, tai buvę (Negirdėti) irgi žino. Tai tada ar čia negalima surasti sąsajų?
A.JANUŠKA. Aš manau, kad tai, ką mes čia dabar pakalbėjome, šitie keletas dalykų, aš manau, tai yra iš tikrųjų, kaip būtų galima pasakyti, vienas tai yra niekas, palyginti su tuo, šiuo atveju aš ne tik apie jį kalbu, bet ir apie dar vieną žmogų, kurie turi ryšius ir įtaką šioje valstybėje. Kur kas aukščiau ir rimčiau. Čia jau galbūt tegu Dabašinskas papasakoja.
KL. Jūs turit omeny verslo žmones, kurie turi įtaką ir ryšius, kad Stonys čia nėra pagrindinis žaidėjas? Jūsų vertinimas toks?
A.JANUŠKA. Čia vienas iš rimtų žaidėjų, bet ne vienas. Aš nežinau, man būtų sunku padaryti gradaciją, jis yra vienas iš tų, bet yra ir daugiau, kurie turi labai rimtų įtakų.
KL. Suprantate, aš norėčiau, kadangi jūs irgi labai patyręs, su nacionaliniu saugumu susidūrėte dar anksčiau už mus kai kuriuos, dirbant Prezidentūroje galų gale ir panašiai. Galų gale ir URM`e šalia to buvote. Tai, suprantate, yra skirtumas. Verslininkai visą laiką visam pasauly bando įtakoti politikus ir tai yra normalus procesas. Jis kartais tik išsikraipo ne taip. Bet mane domina visai kitas niuansas, ar jūs turite omeny, čia be pavardžių galima. Ar turite omeny įtakas per verslininkus, kur gali įtakoti ir mums nedraugiškos spec. tarnybos, aš tai turiu omeny. Ar tik verslininkų įtaka?
A.JANUŠKA. Nežinau, sunku pasakyti. Aš nematyčiau tiesioginio ryšio, jis būtų neįrodomas, bet jeigu Rusija turi savo interesų ekonominių, kurie virsta po to įtakingais politiniais interesais, be abejo, tokios įtakos nėra geros. Tos įtakos buvo visada. Mano santykiai su Stoniu nebuvo geri, aš nežinau, kiek jie yra iš jo pusės traktuojami, nes aš turėjau vieną nemalonią misiją vieną kartą atlikti, kada aš buvau Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, tuometinis premjeras Rolandas Paksas jį, kaip sakant, pateikė Prezidentui kaip į ūkio ministrus. Ir aš Prezidento pavedimu, dalyvaujant dar vienam Prezidento patarėjui, turėjau pranešti labai tokią nemalonią žinią, kad mes niekaip jo negalėsime skirti, Prezidentas jo neskirs. Ir tada iš tikrųjų buvo tam tikri niuansai matyti, aš sakyčiau, galbūt ir finansiniai įsipareigojimai, nežinau, galbūt partijai, galbūt kažkam dėl šitų dalykų, kad mes turėjome iš tikrųjų tam tikrų problemų ir buvom didelėje nemalonėje šito žmogaus. Paskui kažkaip visa tai susitvarkė. Galbūt jis suprato, kad mūsų sprendimas jam išėjo į naudą. Nežinau.
KL. Jeigu galima, dar. Aš buvau prašiusi, kad jūs taip nuosekliai papasakotumėte apie pažintį su Stoniu, apie ryšius. Sakėte, kad nelabai galite.
A.JANUŠKA. Mano pažintis ir buvo pirmoji, kurią aš paminėjau, su juo, ir po to, kaip sakant, ji tai nutrūkdavo, tai atsirasdavo. Kada jis tapo kažkuriuo momentu, aš neatsimenu tų visų periodų, Ukrainos garbės konsulu, atsirado vėl akiraty. Mes turėjom labai intensyviai, žinoma, domėjomės. []
KL. Man labiau rūpi tie santykiai su Valstybės saugumo departamentu, Dabašinskas, Pocius. Kiti pavaduotojai, Jurgelevičius
A.JANUŠKA. Šiek tiek su Jurgelevičiumi, taip.
[]
