Praėjusios savaitės pabaigoje parlamentaras Kęstutis Čilinskas Seime įregistravo pataisą, pagal kurią būtų atsisakyta išeitinių išmokų kadenciją baigusiems, tačiau į naują Seimą nekandidatavusiems ar neišrinktiems politikams. Tačiau „Balso.lt“ kalbinti seimūnai tvirtina, kad parlamentarams, kaip ir visiems praradusiems darbą žmonėms, kompensacijos yra būtinos, o tokie siūlymai yra „juodas populizmas“.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis K. Čilinskas savo siūlymą argumentuoja tuo, kad ir teisės, ir etikos požiūriu nepagrįsta parlamentarams mokėti išeitines kompensacijas, kol jie kas mėnesį įvairioms išlaidoms kompensuoti gauna sumą, viršijančią darbo užmokestį.
V. Mazuronis: lygiai taip, kaip ir visiems
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis prisipažino, kad kol kas dar nėra įsigilinęs į K. Čilinsko siūlymo „esmę ir prasmę“, tačiau tvirtino, kad parlamentarams turi būti mokamos išeitinės kompensacijos.
Pasak „tvarkiečio“, išeitinės sąlygos turi būti vienodos tiek parlamentarams, tiek ne Seimo nariams.
„Seimo nariai turi būti socialiai apdrausti lygiai taip, kaip ir visi dirbantieji, (...) ir jie turi gauti tokias pačias išeitines kompensacijas, o ką?“, - portalui „Balsas.lt“ sakė V. Mazuronis.
L. Graužinienė: kompensacijos būtinos išgyvenimui
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė taip pat nebuvo palankiai nusiteikusi K. Čilinsko siūlomų pataisų atžvilgiu. Pasak jos, išeitinės kompensacijos suteikimas yra paprasčiausiai „žmogiškasis faktorius išgyvenimui“.
Buvusiam Seimo nariui, kuris nekandidatavo arba nėra išrinktas naujai kadencijai, nėra taip paprasta susirasti naują darbo vietą, sako „darbietė“. Todėl, anot jos, išmoka yra būtina pragyvenimui.
„Yra žmonių, kurie gyvena nuo algos iki algos“, - apie parlamentarus sakė L. Graužinienė.
B. Vėsaitė: juodas populizmas
Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė Birutė Vėsaitė buvo dar griežtesnė. „Manau, kad tai yra nesąmonė ir populizmas“, - pareiškė socialdemokratė.
„Įsivaizduokit, pavyzdžiui, gydytojas aštuonerius metus atidirbo Seime, ir kokia jo kvalifikacija likusi? Arba kad ir dėstytojo?“, - kalbėjo B. Vėsaitė. Anot jos, Seimo nariams negali būti taikomos kitokios nuostatos, nes bet kuriame darbe pasibaigus sutarčiai yra mokama dviejų mėnesių kompensacija.
„Kas siūlo tokias pataisas, yra juodi populistai“, - trumpai įvertino K. Čilinsko siūlymą B. Vėsaitė.
****
Šiuo metu Statutas numato, kad išeinančiam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžių išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Ši išmoka turi būti ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.
Išmoka mokama tais atvejais, kai politikas palieka Seimą, pasibaigus jo kadencijai. Jeigu iš parlamento pasitraukiama savo noru, taip pat netekus mandato apkaltos tvarka, išmoka neskiriama.
Šiemet mažiausia išeitinė kompensacija sudarys 9,5 tūkst. litų, didžiausia galėtų siekti 20-24 tūkst. litų.
Seimo kanceliarija politikų ir jų buvusių politinio pasitikėjimo valdininkų išeitinėms kompensacijoms yra numačiusi išleisti 8 mln. litų.
("News Bridgepix" nuotr.)
