Kaip pranešė komisijos pirmininkas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis, tyrimą siūloma pradėti po žiniasklaidos tyrimo.
„Daugelis žinių, kurios yra šitame tyrime („Lietuvos ryto“ – BNS), jos tikrai jau visuomenei kai kurios buvo ištransliuotos. Tačiau kai kurios yra ir naujos. Yra klausimų, be abejo, dėl žemės sklypų, viso šito judėjimo po vieną eurą. Yra klausimų dėl staigių investicijų skyrimo. Yra didelių klausimų dėl Vilniaus miesto savivaldybės reveransų, kai buvo keičiamos žemės sklypų paskirstys“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Stončaitis.
„Be abejo, kiekviena investicija į viešąją infrastruktūrą yra pageidautina ir skatintina, tačiau ne be reikalo, matyt, kelia piliečių ir vilniečių pasipiktinimą ir nesupratimą, kad tos investicijos staiga yra galimos gana plyname lauke. Ir toks jau nutikimas yra, kad būtent savo partijos kolegoms pavystyti verslams“, – pridūrė jis.
Tiek A. Stončaitis, tiek demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Antikorupcijos komisijai nusprendus nepradėti tyrimo, Seimo demokratai kreiptųsi į Generalinę prokuratūrą.
„Tada, manau, ir aš kaip Seimo narys ir kaip frakcija, be abejo, kad kreipsimės į Generalinę prokuratūrą. (....) Visiškai užsimerkti ir pasakyti, kad čia nieko nėra, kad čia nėra viešojo intereso pavojingumo, aš tikrai taip nemanau“, – teigė A. Stončaitis.
„Manau, kad čia turėtų įsijungti Generalinė prokuratūra ir kalbėti apie viešojo intereso gynimą. Jeigu sklypas skirtas visuomeninei paskirčiai ir viešai mokyklai statyti kažkaip atsiduria privačiose rankose, jeigu vietoj to, kad būtų vystoma tolygiai miesto infrastruktūra, ji visa koncentruojama, (...) kad šita privati mokykla būtų aprūpinta miesto infrastruktūra, tai yra akivaizdus viešojo intereso gynimo atvejis“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis.
Pasak savaitraščio, prieš 11 metų sostinės tarybos patvirtintame detaliajame plane būsimos mokyklos vietoje buvo išskirta didelė visuomeninės paskirties teritorija, kurioje buvo numatyta statyti sporto aikštyną su stadionu.
Tačiau 2018 metais Vilniaus savivaldybė nurodė pakoreguoti detalųjį planą 13,4 ha teritorijoje ir keisti keturių didelių sklypų ribas bei plotus, žemės naudojimo būdus, užstatymo tankį, statybos zoną ir ribą. Prie vieno naujai suformuotų sklypų nurodyta, kad „teritorijos naudojimo tipas – socialinė struktūra“.
Tų pačių metų gegužę Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyrius priėmė sprendimą tris didelius sklypus, kurie minimi savivaldybės įsakyme, pertvarkyti į 81 žemės sklypą.
Pasak „Lietuvos ryto“, Vilniaus savivaldybė skyrė lėšų sukurti aplinkinei infrastruktūrai, nuo 2018 metų gegužės buvo skelbiami viešieji pirkimai dėl susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statybos, elektros tinklų rekonstravimo.
Tuo metu 2018 metų rugsėjį didžiausia Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ pranešė, kad jos fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) į naujos Austėjos Landsbergienės mokyklos ir darželio projektą Kalnėnuose investuos 11 mln. eurų.
Buvęs šio fondo partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas neteisėtai pasisavinęs mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau ši suma gali būti didesnė. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.
Įtariama, kad didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis pralošė. Praėjusią savaitę teismas jam trims mėnesiams pratęsė intensyvią priežiūrą, o teismas šią savaitę pradės nagrinėti „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinį – jos prašo iš Š. Stepukonio bei lošimų bendrovių – Lietuvos „Olympic Casino Group Baltija“ ir Estijos „OB Holding 1“ – grąžinti buvusio fondo partnerio pasisavintus dešimtis milijonų eurų..
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Neveskite vaikų pas juos.
Nekalbėkite su jais.
Ignoruoti ten juos.
Pamiršti juos.
