Antradienį Seimui planuojama pateikti darbo grupės parengtą daug diskusijų sukėlusį Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą.
Spalio viduryje Seimo seniūnų sueiga buvo nutarusi nukelti jo pateikimą lapkričio mėnesiui.
Projekte įtvirtinama, kad Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti.
Projekte įtvirtinama Seimo nario teisė turėti tinkamai įrengtas darbo patalpas Seime, teisė gauti visą informaciją apie rengiamus Seimo plenarinius posėdžius, Seimo struktūrinių padalinių, darbo grupių posėdžius ir pasitarimus, informaciją apie visus kitus Seime vykstančius renginius.
Numatoma, kad kiekvienas Seimo narys galės turėti po du padėjėjus - sekretorius; vienas iš jų dirbs Seimo patalpose, kitas - Seimo nario biure. Kiekvienas Seimo narys galės turėti biurą toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo išrinktas. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys galės turėti biurą tos savivaldybės teritorijoje, kurios nuolatinis gyventojas jis buvo jo išrinkimo į Seimą dieną. Biurus Seimo nariams nuomos ir tai apmokės Seimo kanceliarija.
Gautus skundus, pareiškimus apie įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą Seimo narys perduoda tirti toms valstybės ar kitoms institucijoms, kurių kompetencijai tai priskirta; tokių skundų ir pareiškimų Seimo narys pats netiria. Jeigu Seimo narys manys, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai, jis galės inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą arba inicijuoti parlamentinę kontrolę, kurią galės atlikti atitinkamas Seimo komitetas ar komisija.
Numatoma, kad Seimo nario prašymu jam savivaldybės administracija suteiks savivaldybės žinioje esančias patalpas susitikti su rinkėjais, tačiau apie susitikimus su rinkėjais turės informuoti pats Seimo narys, o ne savivaldybės darbuotojai. Be to, projekte siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad susitikimai su rinkėjais negali būti rengiami taip, kad būtų sutrikdytas institucijų ar jų pareigūnų darbas.
Projekte patikslinamas Seimo nario darbo apmokėjimas: siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, kuris be pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniame posėdyje, Seimo struktūrinių padalinių posėdžiuose, darbo užmokestis už tą dieną nemokamas.
Nustatoma, kokios išlaidos yra laikomos Seimo nario išlaidomis, susijusiomis su parlamentine veikla, taip pat tokių išlaidų dydis.
Keičiasi Seimo narių aprūpinimo transporto priemonėmis tvarka: siūloma nustatyti, kad automobilius Seimo nariams nuomos Seimo kanceliarija, patys parlamentarai to daryti negalės. Seimo nariams bus kompensuojama tik už degalus. Visos lėšos, skirtos parlamentinei veiklai, bus pervedamos į atskirą Seimo nario sąskaitą, apie kiekvienas išlaidas, o ne apibendrintus išlaidų duomenis, kaip yra dabar, privalės būti skelbiama viešai Seimo nario internetiniame puslapyje. Joks turtas, įgytas už lėšas, skirtas padengti išlaidas parlamentinei veiklai, jokia forma ir jokiu būdu negali tapti Seimo nario ar kitų jam artimų žmonių nuosavybe.
Įstatymo projekte reglamentuojamas Seimo nario aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis. Numatoma, kad būstą Seimo nariui išnuomos Seimo kanceliarija, už komunalines paslaugas Seimo narys mokės pats. Nustatomos Seimo nario atostogos: 45 kalendorinės dienos per metus. Visi Seimo nariai atostogų išeis ir iš jų sugrįš vienu metu. Atostogų pradžią ir jų pabaigą kasmet nustatys Seimas savo nutarimu.
Projekte apibrėžiama, kas yra Seimo nario kūrybinė veikla, taip pat nurodoma, kokia veikla negali būti laikoma kūrybine veikla. Tokiu būdu kūrybine veikla nelaikomas Seimo nario dalyvavimas televizijų ir kitokiuose komerciniuose pramoginiuose renginiuose. Projekte aptariama Seimo nario teisė valdyti turtą ir gauti iš jo pajamas, ūkininkauti, būti įvairių bendrijų, visuomeninių organizacijų nariais, eiti juose pareigas, taip pat ir vadovaujančias. Nustatoma Seimo nario atsakomybė už draudimo dirbti kitą darbą ar gauti kitą atlyginimą pažeidimą.
Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, o kartu ir Seimo nario pareigas, teises bei veiklos garantijas nustato Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.
Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.
Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos šių metų sausio 19 d. sprendimu sudaryta darbo grupė. Jai vadovavo prof. dr. Vytautas Sinkevičius, grupėje dirbo prof. dr. Egidijus Kūris, doc. dr. Daiva Petrylaitė, doc. dr. Milda Vainiūtė, doc. dr. Tomas Davulis, doc. dr. Vaidotas Vaičaitis ir kiti.
Įstatymo nuostatas siūloma taikyti išrinkto naujo Seimo nariams susirinkus į pirmąjį posėdį.
