Seime žlugo nuo Serbijos atskilusio Kosovo nepriklausomybės pripažinimo procedūra. Pripažinimo nutarimo projektas grąžintas tobulinti, nors kai kurie seimūnai gūžčiojo pečiais, nesuprasdami, ką jame bekeisti.
Parlamentarai po pateikimo antradienį nepritarė naujos valstybės pripažinimui ir kėlė klausimą, kuo Kosovo albanai, kurie teritorijoje sudaro etninę daugumą, skiriasi nuo kitų nepriklausomybės siekiančių tautų - kurdų Turkijoje, baskų Ispanijoje, Abchazijos bei Pietų Osetijos gyventojų Gruzijoje.
Keli Seimo nariai taip pat suabejojo, ar reikia pripažinti dar vieną albanų valstybę - Balkanuose šalia Kosovo egzistuoja ir Albanija, kurios gyventojų daugumą sudaro albanai.
„Dabar atrodo, kad Lietuva turi kažkokių ypatingų priežasčių nepritarti (Kosovo pripažinimui-BNS)“, - kolegų nesupratingumu stebėjosi liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius.
Nepriklausomybę Kosovo parlamentas paskelbė vasarį ir naujoji valstybė ėmėsi siekti tarptautinio pripažinimo. Kosovo nepriklausomybę jau pripažino JAV, 19 Europos Sąjungos
valstybių, o dar dvi - Čekija ir Portugalija - žada tai padaryti artimiausiu metu.
Dar 6 ES narės - Malta, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Graikija, Kipras - pripažinti naujosios valstybės neketina.
Naujos valstybės nepriklausomybei priešinasi Serbija, kuri Kosovą laiko savo kultūros ir religijos lopšiu, taip pat Rusija, Kinija. Pastarosios yra nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės.
Kosovo nepriklausomybei daugiausia priešinasi šalys, kuriose esama separatistinių judėjimų.
