Tokią iniciatyvą parengė opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas.
Pagal jo siūlymą, netekusiu galios būtų pripažintas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymas.
Parlamentaras tvirtina minėtą įstatymą laikantis prieštaraujančiu Konstitucijai.
„Pirmiausia pažymėtina, kad jokiais teisės aktais neturėtų būti siekiama sukurti ar pakeisti praeities istorinių faktų“, – projekto aiškinamajame rašte tvirtina Seimo narys.
Be to, jo teigimu, Seimas neturi teisės nei aiškinti Laikinojo pagrindinio įstatymo normų turinio, nei nustatyti naujų teisių šio negaliojančio teisės akto pagrindu.
Minėtas įstatymas 1990–1992 metais veikė kaip laikinoji Konstitucija. Referendume priėmus dabartinę Konstituciją, Laikinasis įstatymas nustojo galioti.
Kaip rašė BNS, parlamentas 2022 metų birželio 30 dieną priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pareigas ėjęs nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1992-ųjų lapkričio 25-osios, turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V. Landsbergis.
Už šį projektą priėmimo stadijoje balsavo 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.
Jų teigimu, priėmus tokį įstatymą konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų jį vadino siekiu perrašyti istoriją.
Premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas anksčiau yra sakęs, jog nėra reikalo svarstyti tokio siūlymo, nes jis kelia susiskaldymą šalyje.
Panašią poziciją buvo išsakęs ir Seimo pirmininkas, demokratų lyderis Saulius Skvernelis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
