Socdemas Arūnas Dudėnas garsiausias šios Seimo kadencijos čekučių skandalo herojus. Jo gelbėjimo operacija, nepanaikinus teisinės neliečiamybės, kaip prašė prokurorai, nuskambėjo taip, kad net prezidentas metinėje kalboje paklausė, ką jis čia veikia.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Atsakingi asmenys turėtų atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką veikia Seime“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Išgelbės ir likusius čekutininkus?
Bet dabar į priekį stumiamos įstatymo pataisos, kurios išgelbės ir likusius čekutininkus, dėl kurių vyksta tyrimai.
„Visų pirma, yra naikinama atsakomybė už neturtinės žalos padarymą. Tai čia liečia ne tik dalį čekistų“, – tikino „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Čekučių skandalo herojai, švaistę mokesčių mokėtojų pinigus, o kartais juos tiesiog ir pasisavindavę, dažniausiai būdavo kaltinami padarę didelę neturtinę žalą valstybės, ar savivaldybės įstaigai.
Savo veiksmais jie kompromituoja įstaigos vardą, pakerta žmonių pasitikėjimą. Būtent dėl to teismai kai kuriuos nuteisė, išmetė iš pareigų valstybės tarnyboje ir uždraudė eiti tokias pareigas. Tai politikams – didžiausia bausmė.
Žurnalistas paklausė A. Širinskienės, ar to nebeliks?
„Taip, šitie pakeitimai paveiktų ir šitą klausimą. Manau, kad tikrai dekriminalizavimas ir pokytis kovoje su korupcija būtų milžiniškas, suprantant, kad valstybės interesas tikrai yra pareigūno atsakomybė“, – atsakė A. Širinskienė.
Bandymas palaužti antikorupcinę sistemą?
Projekte siūloma įvardinti, kas yra didelė ir labai didelė turtinė žala. Iki šiol politikai ir tarybų nariai įkliūdavo dėl kelių, ar keliolikos tūkstančių eurų. O socdemų projekte siūloma įteisinti, kad didelė žala tai bent 20 tūkstančių eurų. O labai didelė – bent 45 tūkstančiai.
„Aš pirmą kartą per tiek metų, kiek esu politikoje, matau tokį brutalų bandymą tą visą antikorupcinę sistemą palaužti, siekiant, kad nebeliktų atsakomybės, kas yra labai svarbu valstybės tarnautojams, politikams, aukštesni standartai“, – teigė konservatorių frakcijos narė Agnė Bilotaitė.
Tokių įstatymo pataisų pagrindinis vėliavnešys – socdemas Julius Sabatauskas, vadovaujantis Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
„Kai nėra aiškiai apibrėžta, kas yra didelė žala įstatyme, kai nėra aišku tas apibrėžimas, sąvokų išaiškinimas, tą mes siekiame padaryti“, – tikino socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas.
J. Sabatauskas sako, kad šis įstatymas pirmiausia padės visiems valstybės tarnautojams, ir tik po to politikams.
„Tai aš ir esu teisingesnėje pusėje. Aš noriu aiškumo, kad nebūtų dviprasmybių, kad nebūtų kiekvieną kartą pagal, kur oras pučia, aiškinama“, – tvirtino J. Sabatauskas.
„Kur vėlgi yra naikinama neturtinė žala, tai reiškia, ir asmenys, kurie tarnybinių pareigų neatliko, dėl kažkokių tyčinių priežasčių, jie negalės sulaukti baudžiamosios atsakomybės, jeigu padarys neturtinę žalą“, – sakė A. Širinskienė.
„Manau, kad TTK pirmininkas įvertinęs europinę praktiką, tikrai yra apčiuopęs proceso, ar baudžiamojo kodekso silpnąsias sritis, jo taikymo sritis, ir teikia tam tikrus siūlymus“, – tikino Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Seimo koridoriuose – kalbos apie mainus
Nors J. Sabatausko pataisas palaiko Žemaitaičio „Nemuno aušra“, bet su Širinskiene priešakyje stoja Skvernelio demokratai.
„Be čekučių, kur mes galime įvairiai vertinti, tai palies ir kitus asmenis, kurie nuteisti yra. Ir tas perteisimas turės būti padarytas, viešas procesas“, – tvirtino Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
STT sako, kad toks projektas iš esmės susilpnintų teisinę sistemą, dabar vykstančius čekučių tyrimus tektų nutraukti, o tie, kurie jau nuteisti ir įrodyta jų kaltė – būtų išteisinti.
„Blogai žiūriu. Blogai žiūriu į mėginimus išsukinėti vieniems kitus. Visi turime vienodai atsakyti prieš įstatymus, pagal nusikaltimo, arba nusižengimo pobūdį turi būti ir atitinkama bausmė“, – pareiškė G. Nausėda.
Prezidentas pagarsino ir tai, kas skamba Seimo rūmų koridoriuose.
„Mane taip pat pasiekė žinios apie galimus politinius mainus, kad vienais įstatymais yra prekiaujama už kitus įstatymus. Aš manau, kad pirmiausia tai diskredituoja patį civilinės partnerystės įstatymą, jeigu jis yra iš tikrųjų tokiu būdu mėginama jį priimti, darant nuolaidas kitose vietose. Tai yra nemoralūs mainai“, – tvirtino G. Nausėda.
„Kokie mainai? Žinote, neturiu Dievo dovanos aiškinti sapnus. Jeigu kolegos savo sapnus pasakoja, kaip tikrovę, tai klauskite sapnų aiškintojų“, – sakė J. Sabatauskas.
Anot politikų, galimai socdemai savo frakcijos viduje kitiems socdemams siūlo mainus – jeigu prisidirbę politikai palaikys partnerystės įstatymo priėmimą, kiti palaikys čekučių įstatymą. Be to, pataisas dėl čekučių labai skubama priimti. Šiandien net kilo klausimas, ar dėl skubos, nepažeistas statutas. Teko daryti netrumpą pertrauką nuo pat posėdžio pradžios. O kol statuto žinovai sprendė dilemą, seimūnai puolė kalbėti tai, kas jiems nuoširdžiai įdomu.
„Maloniai visus kviečiu pasveikinti ir paploti mūsų moterų krepšinio rinktinei, už vakarykštę pergalę“, – per posėdžio pertrauką kvietė LR Seimo narys Viktoras Pranckietis.
„Mūsų procedūras stebi Europos imtynių U17 vicečempionė Greta Tverskytė ir treneris Justinas Kvietelaitis. Tai kviečiu paploti“, – pridūrė Petras Griškevičius.
„Smagu, kai pertrauka yra, visi gali išsikalbėti. Dar vienas informacinis pranešimas yra. Medžiotojai indikuoja, kad meška grįžta link Vilniaus, tai matyt irgi bus iššūkis“, – juokavo S. Skvernelis.
Galiausiai po pertraukos čekučių pataisos išbrauktos iš darbotvarkės. Sugrįžti į salę jos turėtų kitą savaitę, gali būti, kad dėl jų prireiks ir neeilinio posėdžio. Kad pataisos būtų priimtos greičiau. O skubos reikia tiems politikams, dėl kurių šiuo metu vyksta STT tyrimai. Su įtarimais šiuo metu gyvena 31 esamas, ar buvęs savivaldos politikas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Istatymai lygūs VISIEMS
