Antradienį Seimo plenariniame posėdyje svarstytas Atominės elektrinės įstatymo projektas.
Projektą pristačiusi socialdemokratė, Ekonomikos komiteto pirmininkė pažymėjo, jog atliktas viešas svarstymas, projektas detaliai išanalizuotas. Jį, pasak parlamentarės, apsvarstė septyni komitetai. Vėliau projektas, kaip pažymėjo B. Vėsaitė, buvo tobulintas darbo grupėje, sudarytoje iš penkių Ekonomikos komiteto narių. Ji „patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Teisės instituto, STT siūlymus ir atskirų Seimo narių siūlymus. Ir pristatom jums patobulintą projektą, kuriam siūlome pritarti ir pritarti komiteto išvadai”, - sakė socialdemokratė.
Vėliau kalbėję komitetų atstovai informavo, jog projektui iš esmės pritarta. Jam pritaria ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė, konservatorė Rasa Juknevičienė informavo, jog komitetas pritarė projektui su dviem svarbiausiais pasiūlymais. Pirmasis: “komiteto manymu, būtina į 11 straipsnio 5 dalį įrašyti nuostatą, jog Vyriausybei, kuri apibūdintų situaciją, kuomet Vyriausybė parduoda savo akcijas kitiems asmenims.” Toks pardavimas, anot komiteto, “turėtų atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.”
Antrasis pasiūlymas, kurį NSGK pateikė atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendacijas - valstybei turėtų priklausyti didesnis nei du trečdaliai nacionalinio investuotojo akcijų paketas, o ne viena antroji, kaip numatyta projekte. Šio pasiūlymo nepalaikė nei Ekonomikos komitetas, nei Seimas.
Nebuvo pritarta ir Andriaus Kubiliaus siūlymui įrašyti į projekto preambulę Latviją, Estiją bei Lenkiją.
Beveik visi kalbėję Seimo nariai pabrėžė išskirtinę šio projekto reikšmę ir būtinybę Lietuvai turėti naują Ignalinos atominę elektrinę (IAE), tačiau nemažai jų abejojo privataus kapitalo dalyvavimu ir nuogąstavo, kad valstybė bus apgauta dėl pernelyg mažų įstatymo projekte numatytų saugiklių.
Rasa Juknevičienė pažymėjo, jog būtina užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos įsijungimą į Europos tinklus ir tai numatyti jėgainės įstatyme. Ji pabrėžė, kad atominę jėgainę Lietuva turi statyti ne tam, kad sustiprintų Rusijos energetinę sistemą.
Konservatorius Jurgis Razma ragino įstatymo projekte įrašyti alternatyvią galimybę, kaip būtų elgiamasi, jei derybos su VST žlugtų. „Tada mes jaustumėmės, kad tai tikrai nėra vienintelė išeitis ir vienintelė galimybė“, – sakė jis. Parlamentaras taip pat sakė:
“Kyla klausimas, kieno nuosavybei tas turtas bus. Jeigu Lietuvos valstybės, tai Lietuva daug pralaimi finansiškai neinvestuodama šio turto į investuotojo bendrovės kapitalą, nes tenka investuoti AB „Lietuvos energija“ ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijas. Dėl to turėtų būti iš anksto vienareikšmiškai konstatuota, kad anksčiau visas nurodytas turtas nuosavybės teise priklausytų investuojančiai bendrovei, ir šį turtą ji įgis pati iš nuosavų, skolintų ar kitokių lėšų. Visiškai nėra reikalo šiandien tiksliai žinoti, kokia tų pastatų ar įrenginių vertė bus įsigijimo momentu, bet svarbu tiksliai teisiškai reglamentuoti, kam nuosavybės teise turtas priklausys, ir kas jį įgis”.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys sakė, kad priėmus šį įstatymą Vyriausybei atrišamos rankos persiderėti dėl antrojo bloko darbo pratęsimo. Tam pritarė Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narys Algimantas Matulevičius bei Mišrios Seimo narių grupės narys Julius Veselka.
„Lietuva turi IAE, saugią elektrinę, kur niekas neįrodė, kad elektrinė nesaugi, išskyrus politrukus, kurie susitarė Europoje ir Lietuvoje. Šitą elektrinę galima modernizuoti kiekvienam blokui skiriant po 1 mlrd. Lt ir ji gali 20 metų dirbti ir gaminti pigiausią elektros energiją Europoje, bet lietuviams tai nepatinka. Nepatinka, turėsite ne pigiausią, o brangiausią energiją“, – piktinosi J. Veselka.
Įstatymui pritarta, tik vienam parlamentarui balsavus prieš.
Tarptautinė audito bendrovė UAB „Deloitte Lietuva" atlikusi ekspertinį Lietuvos atominės elektrinės įstatymo projekto vertinimą jokių esminių priekaištų ir trūkumų nepastebėjo.
Lietuva ketina steigti nacionalinio investuotojo bendrovę, kurią sudarys valstybės valdomos AB „Lietuvos energija" ir AB „Rytų skirstomieji tinklai" bei privatizuotoji „NDX Energijos“ valdoma VST. Statybos turėtų kainuoti apie 22 mlrd. Lt, o Lietuvos dalis naujoje jėgainėje turėtų sudaryti 7,5 mlrd. Lt. Ankstesnės studijos duomenimis, naujo IAE reaktoriaus statyba su visais paruošiamaisiais darbais užtruktų 9 metus ir 4 mėnesius. Tikimasi, kad naujoji elektrinė elektrą galės tiekti nuo 2015 metų, nors kai kurie ekspertai sako, jog reali data – 2019.
