Parlamentas šią savaitę 78 Seimo nariams balsavus „už“ ir keturiems susilaikius po svarstymo pritarė tokioms Švietimo įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl jų priėmimo.
Pataisos leistų ŠMSM patvirtinti bendrą mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, taip pat įstatyme būtų įrašoma nuostata, kad mokykla turėtų tą pačią dieną informuoti tėvus mokiniui neatvykus į mokyklą ar pamoką, jei apie tai nepraneša patys tėvai.
Buvusi švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad pataisos leistų valstybės lygiu nustatyti bazinę pamokų lankomumo tvarką, nes šiuo metu saugikliai įsijungia tik mokiniui praleidus pusę pamokų. Pataisos buvo inicijuotos jos vadovavimo ministerijai laiku.
„Visi suprantame, kad ugdymo kokybė, rezultatai, pažanga labai stipriai priklauso ne tik nuo ugdymosi aplinkos ir kitų dalykų, bet taip pat ir nuo lankomumo. Šiandien Lietuvoje lankomumą galima pateisinti bet kokiu tėvų rašteliu. Čia yra viena problema, nes kai vaikai nelanko pamokų, tai ir jų pasiekimai, ką rodo tyrimai, yra prastesni“, – sakė J. Šiugždinienė.
„Mes iš tikrųjų nežinome, kur tuo metu yra vaikas. Šiandien sistema mums leidžia tiesiog ignoruoti kai kuriuos dalykus – tik esant 50 procentų pamokų nelankomumui įsijungia tam tikri mechanizmai ir mes pradedame aiškintis, o kurgi tuo metu yra vaikas ir kodėl jis nelanko pamokų“ – kalbėjo konservatorė.
Opozicinės demokratų frakcijos atstovė Laima Nagienė irgi siūlė balsuoti už pataisas, sakydama, kad šiuo metu tėvai gali net nežinoti, kad vaikai išėjo iš pamokų, nors juos patys atvežė į mokyklą.
„Aš iš tikrųjų esu už tai, kad informacija pasiektų tėvus, nes yra buvę tokių atvejų ir manau, kad kiekvienas turite pavyzdžių – atveža tėvai į mokyklą, tačiau jis kiaurai pro vienas duris įeina, pro kitas išeina ir net nepasiekia mokyklos. Neaišku, kur jis yra savaitę, dvi, ir auklėtojas ar mokytojas galvoja, kad jis serga, o iš tikrųjų išaiškėja, kad jis tiesiog piktybiškai nelanko mokyklos“, – kalbėjo L. Nagienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais iki kovo pabaigos 304 tūkst. 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos.
Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Kai kurie mokiniai praleido per 500 nepateisintų pamokų. Vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas.
Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų – tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų pateisinamų pamokų. Visgi ministerija pažymi, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes yra atsisakyta medicininės pažymos, kuria praleistas pamokas dėl ligos pateisindavo gydytojai.
