Seime trečiadienį bus aptarta, kaip veikia prieš penkerius metus priimtas įstatymas prieš smurtą artimoje aplinkoje.
Pasak vienos iš jo iniciatorių, liberalės Dalios Kuodytės, priėmus šį įstatymą su laiku pasimatė, kad smurto šeimoje mastai – dideli, kartu ji pasidžiaugė, jog pagalbos sistema veikia, nors norėtųsi didesnio finansavimo.
„Įstatymas davė aiškumą, kad mūsų visuomenėje smurto kultūra labai gaji. Jei iš pradžių mes matėme nedidelius skaičius (smurto šeimoje atvejų), žmonės nepasitikėjo sistema, nežinojo, kaip ji veikia, dabar tas skaičių didėjimas rodo ne smurto masto didėjimą, o tai, kad aukos nebebijo kreiptis, pasitiki, kad gaus pagalbą ir apsaugą. 14-15 proc. nusikalstamų veikų, kurios registruojamos, yra būtent smurtas artimoje aplinkoje“, – BNS sakė D.Kuodytė.
„Specializuota pagalba turi būti stiprinama, turi būti adekvačiai finansuojama, ko dabar neturime, tikiuosi, kad kitų metų biudžete matysime kitokius skaičius“, – pridūrė parlamentarė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto rengiamoje diskusijoje bus susipažinta su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika smurto artimoje aplinkoje bylose, analizuojama kovos su smurtu artimoje aplinkoje patirtis Lietuvoje ir kitose šalyse, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Prieš penkerius metus priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas leido pareigūnams pradėti tyrimą dėl smurto ir tais atvejais, kai nėra aukos pareiškimo.
Įsigaliojus įstatymui, per pirmus 2014 metų aštuonis mėnesius gauta 18 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimoje, 2013 metais fiksuota daugiau nei 21 tūkst. kreipimųsi, o pernai šis skaičius pasiekė 38 tūkstančius.
Šiemet specializuotai kompleksinei pagalbai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms numatyta beveik 670 tūkst. eurų. Pernai specializuotos pagalbos centrų veiklai teko 266 tūkst. eurų.
Per tris 2015 metų ketvirčius pagalba suteikta daugiau nei 7,9 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių, vidutiniškai tai sudarė apie 880 atvejų per mėnesį.
