Šiandien Seime Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pateikė projektus dėl Švietimo įstatymo, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius.
Švietimo įstatymo pakeitimo projekto tikslai – praplėsti asmenų, turinčių teisę dirbti mokytojais pagal bendrojo lavinimo programas, ratą.
Įstatymo projekte numatomos liberalesnės nuostatos, suteiksiančios teisę darbdaviams priimti į darbą asmenis, turinčius aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neįgijusius pedagogo kvalifikacijos, nustatyti terminą, per kurį jie privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją ar išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių – psichologinių žinių kursą.
Papildomus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, turintiems teisę dirbti mokytojais, nustatytų švietimo ir mokslo ministras.
Numatoma, kad mokytojai, ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalėtų įgyti per 2 metus nuo įstatymo įsigaliojimo.
Asmenys, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalėtų įgyti per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas pradžios; asmenys per 1 metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas pradžios privalėtų išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių – psichologinių žinių kursą.
Be to, Įstatymo pataisos sudarytų palankesnes sąlygas nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų plėtrai bei mokinių ugdymui jose.
Pasak aiškinamojo rašto, šiuos pakeitimus sąlygoja tai, kad nuo 2005 metų juntamas mokytojų stygius, ypač kaimo ar nuo rajono centrų nutolusiose švietimo įstaigose, taip pat trūksta atskirų mokomųjų dalykų, tokių kaip užsienio kalbos, informatikos, gamtos mokslų, mokytojų, nes parengti mokytojai dažnai renkasi kitas patrauklesnes darbo vietas, o turintieji aukštąjį išsilavinimą negali būti priimami į darbą, nes nėra įgiję pedagogo kvalifikacijos.
Siekiant išvengti situacijos, kai vieno ar kito mokymo dalyko moko ne to dalyko specialistas, siūloma švietimo ir mokslo ministrui suteikti teisę įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus mokytojams.
Įstatymo projekte nustatoma, kad asmuo, įgijęs kvalifikaciją užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybę narę, Europos ekonominės erdvės valstybę ir Šveicarijos Konfederaciją, galės Lietuvoje dirbti mokytoju, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija.
Asmuo, įgijęs kvalifikaciją Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ir Šveicarijos Konfederacijoje, galės Lietuvoje dirbti mokytoju, kuriam Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka bus pripažinta atitinkama kvalifikacija.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2008–2009 mokslo metų pradžioje buvo per 600 laisvų darbo vietų.
Bendrojo lavinimo mokyklose (pagrindiniame darbe) dirbo 37,3 tūkst. mokytojų. 36,6 tūkst., arba 98 proc., turi aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, iš jų 2228 mokytojai (6,1 proc.) turi dalykinę kvalifikaciją, tačiau nėra įgiję pedagogo kvalifikacijos (tarp jų didžiausią dalį sudaro anglų kalbos, informacinių technologijų, gimtosios kalbos (lietuvių), technologijų, matematikos, istorijos mokytojai).
Mokyklose šiuo metu dirbantys 700 mokytojų (2 proc.) turi tik vidurinį išsilavinimą, nemaža jų dalis mokosi aukštosiose mokyklose ir iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. taip pat privalės įgyti dalykinę ir pedagogo kvalifikaciją.
