Seimo nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 219 straipsnio pirmąja dalimi, teikdami interpeliaciją ministrui pareikalavo atsakyti į 9 klausimus, susijusius su lėktuvo An-2 paieška: dėl įsitraukimo į An-2 paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinavimą; dėl komunikavimo su pilotų artimaisiais ir visuomene, dėl krašto apsaugos sistemos diskreditavimo, žmonių pasitikėjimo, dėl politinės atsakomybės prisiėmimo ir pasitraukimo iš einamų pareigų.
Ministras Seimo posėdyje pristatė atsakymus į jam pateiktus klausimus, pabrėždamas, kad už vadovavimą paieškos ir gelbėjimo darbams Baltijos jūroje atsakingas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui tiesiogiai pavaldus Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
„Vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas būtinas preciziškumas ir patirtis, todėl šioms operacijoms turi vadovauti profesionalai. Politikams nedera kištis į tokių operacijų valdymą“, 0150 sakė ministras.
Pasak J. Oleko, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras turi sukaupęs daug panašių operacijų patirties. Nuo 2009 m. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras profesionaliai vadovavo 162 paieškos ir gelbėjimo operacijoms Baltijos jūroje ir per tą laiką išgelbėjo daugiau kaip 500 žmonių.
Išklausius ministro atsakymus į interpeliacijos bei posėdžio metu pateiktus klausimus, Seimo narių pasisakymus, frakcijų proporcinio atstovavimo principu buvo sudaryta 13 narių redakcinė komisija, kuri įvertins ministro J. Oleko atsakymus parengdama Seimo nutarimo projektą. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymams.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymai pripažįstami esą nepatenkinami ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma – ne mažiau kaip 71 Seimo nario.
