Seimas nuėmė apynasrį mokyklų vadovams: kadencijų neribos

Seimas pasisakė už tai, kad mokyklų vadovai į darbą būtų skiriami penkerių metų kadencijai ir šios kadencijos nebūtų ribojamos.

Parlamentas antradienį svarstydamas prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas pritarė konservatoriaus Antano Matulo siūlymui, kuriuo atsisakoma mokyklų vadovų kadencijų ribojimo.

Pritarus įstatymo projektą iš esmės keičiančiam siūlymui, jo svarstyme padaryta pertrauka. Už tai, kad kadencijos nebūtų ribojamos, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 32 ir susilaikė 12 parlamentarų.

A.Matulo siūlymą parėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, dalis Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos vasltiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų atstovų. Prieš buvo ir susilaikė didesnė dalis „valstiečių“ bei dalis liberalų.

Prieš kadencijas pasisakęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad „žaidimas su tomis kadencijoms yra iš principo beprasmiškas“, ir yra kitų priemonių užtikrinti, kad vadovaujančias pareigas eitų tam tinkami asmenys – per vertinimus, atestavimą ir t.t.

REKLAMA

„Užsistovėjimo problemos yra normaliai sprendžiamos, o kadencijų įvedimas yra toks nepasitikėjimas, mano galva, žemina mūsų žmones, kurie normaliai dirba, aukoja visą savo gyvenimą, paskui yra priversti kažkur rotuotis, išvažiuoti į kitą vietą. Mes tokiu būdu tikrai nepagerbiame tokių žmonių, kurie gerai dirba“, – kalbėjo R.J.Dagys.

Seimo narių mišrios grupės atstovas Gintaras Steponavičius pasisakė už kaitą ir pokyčius, klausdamas, ar išties Seimas nori „ginti tuos, kurie daug metų užgesusiomis akimis eina į mokyklą ir vaidina direktorius“.

„Apie tai mes kalbame, kad yra didelė dalis vadovų, kurie šiandien neatitinka savo laikmečio ir šitas palaipsnis kaitos mechanizmas, manau nukreiptas į tai, kad mes tai galėtume turėti“, – sakė G.Steponavičius.

Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša kalbėjo, kad su komiteto pataisymais projektas „išlaiko socialinį jautrumą“, nes leidžia ilgai dirbantiems direktoriams dar kartą pretenduoti į pareigas ir numato pereinamąjį laikotarpį, bet pabrėžė poreikį mokykloms prisitaikyti prie kaitos.

„Šiandien Lietuva gyvena tokį laiką, kai greitai viskas keičiasi. Aš žiūriu į savo kompiuterį, į savo telefoną ir per penkerius metus matau didžiulę, protu nesuvokiamą pažangą. Ši pažanga, šis greitis negali aplenkti mokyklos. Mokykla turi taip pat greitai matyti, ko ji moko, kam ji rengia, kokiam gyvenimui ji rengia savo vaiką. Čia mokyklos vadovo indėlis yra labai didelis, to negalima nevertinti“, – sakė E.Jovaiša.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas A.Matulo pasiūlymą siūlė atmesti ir balsuoti už nuostatas, kurios įveda penkerių metų kadenciją mokyklos vadovui ir apriboja, kad šias pareigas toje pačioje švietimo įstaigoje būtų galima eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Šis sprendimas komitete buvo priimtas minimalia persvara, už balsavus keturiems nariams iš aštuonių dalyvavusių balsavime, lėmė komiteto pirmininko E.Jovaišos balsas.

Taip pat keturi komiteto nariai, „valstiečiai“ Aušra Papirtienė, Kęstutis Smirnovas, konservatorius Edmundas Pupinis ir socialdemokratė Raminta Popovienė pateikė atskirąją nuomonę.

REKLAMA

Šių Seimo narių požiūriu, įvedus mokyklos direktoriams kadencijas ir ribojant jų skaičių gali pritrūkti vadovų, nes švietimo įstaigos vadovu gali dirbti tik asmuo, turintis pedagoginį išsilavinimą ir tinkamą vadybinę kompetenciją, o tokių specialistų šalyje nėra daug.

„Siūlomas reguliavimas taip pat nesprendžia problemos, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos vadovus iš didžiųjų miestų į rajonus, projekte nėra numatytos jų mobilumo galimybės ir garantijos“, – taip pat atskira nuomone pareiškė komiteto nariai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų