Tokias Seimo statuto pataisas po pateikimo palaikė 47 parlamentarai, prieš pasisakė 19, susilaikė 30 Seimo narių. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Poreikis tobulinti Seimo statutą atsirado po žlugusios laisvės atėmimo bausme nuteisto Vytauto Gapšio apkaltos. Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje skyrus Seimo nariui puspenktų metų nelaisvės, parlamentas nusprendė nenaikinti šio politiko mandato. Toks sprendimas sukėlė didelį nepasitenkinimą, mat, Seimo nariai dėl apkaltų balsuoja slaptai.
Reaguodamas į tai, konservatorius, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma registravo siūlymus tobulinti Seimo statutą. Jo teigimu, pataisomis siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti parlamentarai.
„Tada iškilo diskusija, kas čia ir kaip balsavo, visokios sąmokslo teorijos. Šalia to keliamas klausimas dėl visuomenės teisės žinoti, kaip balsuoja jų išrinktieji tautos atstovai svarbiais klausimais. Kai yra slaptas balsavimas – to niekaip nesužinosi“, – kalbėjo J. Razma, pastebėdamas, kad priėmus pataisas Seimas išlaikytų teisę pasirinkti ir slaptą balsavimą dėl apkaltų.
Siūlymas dėl išeitinių taip pat yra susijęs su V. Gapšio istorija. Pagal įstatymą, net ir kalėjime sėdintis parlamentaras turės teisę gauti išeitinę išmoką. Pataisomis siekiama nustatyti, kad parlamentarams, kurie kadencijos metu pripažįstami kaltais dėl nusikalstamos veikos, šiurkščiai pažeidžia Konstituciją ar sulaužo duotą priesaiką, tokia išeitinė nebūtų išmokama.
Siūlymai sulaukė kritikos
J. Razmos teikiamos statuto pataisos Seimo salėje sulaukė kritikos. Mišrios Seimo narių grupės narys Aidas Gedvilas būgštavo, kad tokiais pakeitimais valdantieji gali susikurti sau palankesnes aplinkybes „susidoroti su opozicija“.
„Atsisakyti slapto balsavimo reiškia palengvinti jums galimybę ateityje susidoroti su opozicijos atstovais“, – įtarė A. Gedvilas.
Savo ruožtu jo kolegė Agnė Širinskienė J. Razmą kaltino veidmainiškumu.
„Jeigu, kaip sakote, esate už skaidrumą – man kyla klausimas, kodėl dėl visuomenės teisės žinoti iš viso nenaikinate slaptų balsavimų“, – sakė ji.
Politikė taip pat siūlė įstatymo pataisas teikti atskirais projektais, mat, pasak jos, kai kurie parlamentarai būtų linkę pritarti siūlymui atsisakyti išeitinės išmokos.
ELTA primena, kad pernai, gruodį, Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
2023 m. lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Seimo nariui V. Gapšiui skyrė 4 su puse metų nelaisvės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
