Už tai siūlančias Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo ir Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas praėjusią savaitę po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš – 18, susilaikė 24. Nepaisant nepalankaus balsavimo, iniciatyva nebuvo atmesta, ją pasiūlyta tobulinti.
Projektų autoriaus, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo liberalo Vitalijaus Gailiaus teigimu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės mechanizmas turi būti aiškus, nuoseklus, nepaliekantis vietos subjektyviam interpretavimui, kai narkotikais paverčiami miško grybai.
„Turbūt daugeliui atmintyje dar yra situacija, kai tokia medžiaga, esanti paprastojoje musmirėje, netikėtai tapo narkotine medžiaga. Be svarstymų, be diskusijų. Mes esame teisinėje situacijoje, kai žmonėms, kurie tų medžiagų turi, šiandien gresia baudžiamoji atsakomybė.
Tai įvyko ne įstatymu. (...) Kad nepasikartotų paprastos musmirės istorija ir kad nesivadovautume tikrai svarbią sritį reglamentuodami, mano nuomone, prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktu, kviečiu palaikyti mano siūlomą projektą“, – pateikdamas projektą iš Seimo tribūnos sakė V. Gailius.
Prieštarauja Konstitucijai
Dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo reglamentavimas, jo nuomone, yra netinkamas ir prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo (KT) doktrinai.
Įtvirtinus psichoaktyvių medžiagų reglamentavimą įstatymo lygmeniu, Seimas, V. Gailiaus teigimu, turėtų daugiau įtakos keičiant narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.
Anot V. Gailiaus, šiuo metu sveikatos apsaugos ministras, spręsdamas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių, netiesiogiai gali daryti įtaką teismų praktikai.
„Nuo narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekio priklauso, pagal kokį BK straipsnį ir jo dalį veika bus kvalifikuojama ir koks yra sankcijos dydis. Vertinant tokį teisinį reguliavimą konstitucinės teisės požiūriu, manau, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekio nustatymo kriterijai tiesiog privalomai turi būti nustatyti įstatyminiu lygiu“, – Seime sakė V. Gailius.
Jo teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodo, kad sveikatos apsaugos ministerijai suteikta neribota diskrecija savo nuožiūra nustatyti ir keisti reguliavimą, kokį narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu.
„Tai sudaro sąlygas ministerijai šiuos rekomenduojamus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius nustatyti be aiškių, objektyvių kriterijų, remiantis subjektyvia nuomone, stokojant sistemiškumo bei nuoseklumo, kas gali sukelti abejonių dėl šių kiekių nustatymo skaidrumo ir pagrįstumo”, – sakė V. Gailius, cituodamas STT išvadą.
Palaikydamas iniciatyvą Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Simonas Gentvilas tvirtino, kad narkotikų prevencija ir reguliavimas yra be galo svarbus klausimas.
„Todėl jis turi būti iškeltas į įstatymo lygmenį, o ne į atskirą ministro dispoziciją, nes vienas ministras gali būti vienaip mąstantis, kitas – kitaip“, – sakė jis.
Tačiau oponavę politikai svarstė, ar pateiktas pasiūlymas iš esmės nepablogintų dabartinės situacijos.
„Žinote, kad kelias į pragarą visada grįstas gerais darbais. Neužmirškite, kad kalbame apie psichotropines medžiagas, kurių paplitimas vis didėja. (...) Todėl ir yra operatyvu, kai sveikatos ministras sprendžia tą greitai, kai tik atsiranda įrašas europiniuose dokumentuose apie psichotropinių medžiagų draudimą. Kitos šalys Lietuvą ima kaip pavyzdį, nes čia galima greitai, operatyviai reaguoti į naujų psichotropinių medžiagų atsiradimą. Pas juos viskas įtvirtinta įstatymuose ir tas procesas užtrunka ilgiau“, – pastebėjo socialdemokratas Algirdas Sysas, paraginęs nepritarti projektui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
