Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl kratų ribojimo

Seimas penktadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl teisėjų kratų ribojimo. Už tai balsuota vienbalsiai, nutarimas priimtas 63 parlamentarų balsais.

Seimo kreipimąsi į KT inicijavo valdantieji „valstiečiai“, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, jog kratos pas teisėjus gali būti daromos tik gavus Seimo ar prezidento leidimą.

Pasak vienos iš kreipimosi autorių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietė“ Agnės Širinskienės, Konstitucija suponuoja, kad teisėjų imunitetas, kuris yra viena iš teisėjų nepriklausomumo sudedamųjų dalių, nėra absoliutus, ir turi būti siejamas tik su jų nepriklausomumo užtikrinimu tuo atveju, kai jie eina tiesiogines savo pareigas.

Septynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija praėjusį mėnesį paskelbė, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.

LAT savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti teisėjų kratą.

REKLAMA

Kreipimąsi parengę Seimo nariai teigia, kad ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus.

„Vėlesnis kratos atlikimas teisėjo atžvilgiu, tik po to kai bus gautas Seimo ar Respublikos prezidento sutikimas (...) teisėjui garantuotų absoliutų neliečiamumą nuo baudžiamojo persekiojimo veiksmų“, – rašoma Seimo nutarime.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus BNS yra sakęs, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas neigiamai paveiks kovą su korupcija.

LAT suformuotos taisyklės neturėtų paveikti teisėjų korupcijos bylos, nes joje pas aštuonis teisėjus kratos atliktos gavus tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės sutikimą.

Tačiau advokatai gali mėginti ja remtis politinės korupcijos byloje, kurioje kratos pas tuometinius Seimo narius Eligijų Masiulį ir Vytautą Gapšį atliktos nepanaikinus jų neliečiamybės, nes Konstitucijos nuostatos dėl draudimo varžyti Seimo narių ir teisėjų laisvę yra labai panašios.

Seimui į Konstitucinį Teismą kreipusis nutarimu, ši byla turi būti nagrinėjama be eilės. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų