Seimas po svarstymo pritarė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį.
Už šį projektą po svarstymo balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 8. Tam, kad įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Pagal įstatymo projektą kompensuoti numatoma už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Mokėtinos kompensacijos dydis siektų 128 milijonus litų. Kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui.
Kaip pažymima aiškinamajame rašte, kompensacijos dydis nustatytas, atsižvelgiant į mūsų valstybės finansines galimybes, į Lietuvos archyvų departamento sudarytame Žydų bendruomenių išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinančių dokumentų paieškos valstybės archyvuose sąraše esančią informaciją bei valstybės įmonės Registrų centro pateiktus šio turto vertinimo duomenis.
Kompensaciją būtų pradedama mokėti nuo 2013 m. sausio 1 d. ir baigiama 2023 m. kovo 1 d. Ją numatoma išmokėti kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Išmokėtina kompensacijos dalis būtų nustatoma Seimui tvirtinant kiekvienų metų valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į garbų Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusių ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusių žydų tautybės asmenų amžių, įstatymo projektu ketinama dalį kompensacijos sumos (t. y. 3 milijonus litų) išmokėti 2012 m.
Įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti galimybę už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą kompensuoti perduodant nuosavybės teise Vyriausybės paskirtam fondui valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis. Jei Vyriausybės nutarimu paskirtam fondui būtų perduotas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, tokiu atveju piniginės kompensacijos dydis būtų mažinamas perduodamo nuosavybės teise nekilnojamojo turto verte, kuri bus apskaičiuojama remiantis valstybės įmonės Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis.
Siekiant užtikrinti, kad pagal įstatymą išmokėta piniginė kompensacija būtų panaudota tikslingai bei prisidėtų prie žydų religinės bendruomenės veiklos Lietuvoje stiprinimo, ketinama įtvirtinti ir teisinius saugiklius. Projekte numatoma, kad kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje bei Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti. Perduotas nekilnojamasis turtas taip pat galės būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.
Pagal galiojančius įstatymus žydų religinėms bendruomenėms buvo grąžinti tik maldos namai – sinagogos, ir tik tie, kurie turėjo aiškų teisių perėmėją. Restitucija dėl kito žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto, vadovaujantis Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo nuostatomis, negali būti vykdoma, nes dėl istorinių aplinkybių (įvairiuose Lietuvos miestuose iki holokausto egzistavusios ir aktyviai nepriklausomos Lietuvos ekonomikoje ir versle dalyvavusios žydų bendruomenės buvo praktiškai sunaikintos, o naujos neįsteigtos) nėra išlikusių šių subjektų teisių perėmėjų.
