religinės bendruomenės

Vyriausybė pritarė Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, kad žemės mokesčiu nebūtų apmokestinami žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams. Seimui priėmus pataisas, apskaičiuojant žemės mokestį už 2016 metų ir vėlesnius mokestinius laikotarpius visos tradicinės ir kitos valstybės pripažintos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai bus traktuojamos vienodai, t. y. nemokės žemės mokesčio.

 Teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako, kad Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir sektos nėra pavojingos. Taip jis komentavo komisijos dėl religinių, ezoterinių ir dvasinių grupių veiklos darbą. Informacija apie šios komisijos darbą 2014 metais šią savaitę pristatyta Vyriausybės pasitarime.

 Dauguma Lietuvoje veikiančių religinių mažumų jaučia diskriminaciją, o pagrindinis jos veiksnys - Romos katalikų bažnyčia, rodo tyrimas. 2012 metais atlikta religinių mažumų bendruomenių apklausa parodė, kad 80 proc. apklaustųjų tvirtino jaučiantys diskriminaciją dėl religijos. Šie apklausos tyrimai pristatyti trečiadienį Seime per konferenciją, skirtą religinių mažumų vietai Lietuvos visuomenėje.

  Socialinių mokslų daktarė, Naujųjų religijų tyrimo ir informacijos centro vadovė Milda Ališauskienė sako, kad Lietuvoje, tyrimų duomenimis, labiausiai diskriminuojami musulmonai ir Jehovos liudytojai. „Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad žmonės nenori gyventi kaimynystėje, nenori dirbti kartu su musulmonais ar Jehovos liudytojais. Mūsų apklausos rodo, kad šios bendruomenės patiria tam tikrą diskriminaciją“, – Žinių radijo laidoje „Žmogus žmogui“ sakė M. Ališauskienė.

Vyriausybė rengiasi 1,687 mln. litų paskirstyti tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti bei kitoms reikmėms. Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, didžioji dalis šios sumos turėtų tekti Lietuvos vyskupų konferencijai. Ji gautų 1,49 mln. litų. Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai planuojama skirti 89,1 tūkst. litų, Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai – 22,2 tūkst.

Nigerijoje tęsiasi smurtas. BBC praneša, kad eilė sprogimų sudrebino didžiausią šiaurės Nigerijos miestą. Teigiama, kad panikos apimti žmonės bėga gatvėmis, virš miesto kyla dūmai. Manoma, kad buvo atakuota policijos nuovada. Manoma, kad atakas galėjo surengti ekstremistiškai nusiteikę musulmonai.

Seimas po svarstymo pritarė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį. Už šį projektą po svarstymo balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 8. Tam, kad įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Šimtai atvejų kasmet, kai apkaltinus raganavimu nukenčia vaikai, lieka neatskleisti, skelbia „The Daily Mail“. Vaikų teisių apsaugos darbuotojų manymu, į pareigūnus kreipiamasi tik pačiais ekstremaliausiais atvejais, kai vaikų gyvybėms iškyla pavojus. Per paskutiniuosius penkerius metus buvo pranešta apie 38 tokius atvejus. Spėjama, kad jie rodo tik aisbergo viršūnę.

Krikščionių partijos atstovas Seime Vidmantas Žiemelis, siūlantis religinėms bendruomenėms skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšų, nebijo kaltinimų klerikalizmo skatinimu. V. Žiemelis prieš kelias dienas įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Šiuo metu gyventojai turi teisę pasirinktai įstaigai ar nevyriausybinei organizacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą, skirti 2 proc. savo GPM.