Krikščionių partijos atstovas Seime Vidmantas Žiemelis, siūlantis religinėms bendruomenėms skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšų, nebijo kaltinimų klerikalizmo skatinimu.
V. Žiemelis prieš kelias dienas įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Šiuo metu gyventojai turi teisę pasirinktai įstaigai ar nevyriausybinei organizacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą, skirti 2 proc. savo GPM.
Šia teise pasinaudoja ne visi, o to nepadariusiųjų pinigai tiesiog grįžta į bendrą valstybės biudžeto katilą. V. Žiemelis siūlo įstatyme įtvirtinti, kad 2 proc. GPM, kurių gyventojai nutarė niekam neskirti, automatiškai atitektų tradicinėms religinėms bendruomenėms.
„Tai joks ne klerikalizmas, nes skiriama ne tiesiogiai kokiai nors bažnyčiai, o tradicinėms religinėms bendruomenėms“, - tikina V. Žiemelis.
Paklaustas, ar tarp paramos gavėjų galėtų atsidurti katalikų organizacija „Opus Dei“, pavaldi ne vietiniams vyskupams, o tiesiogiai popiežiui (asmeninė jo prelatūra), V. Žiemelis tai paneigė. „Tai atskira organizacija. Ji pripažįstama Vatikano, viskas su ja gerai, bet aš kalbu apie visai kitokias religines bendruomenes, kurios laikomos tradicinėmis. Parama joms tikrai būtina, nes visuomenė išgyvena ne tik ekonominę krizę, bet ir dvasinį pakrikimą. Reikalas tas, kad mes nieko iš nieko nesiūlome atimti, o tik kalbame, kad nepaskirstytas GPM būtų tikslingai nukreiptas svarbiam tikslui. Jokių teisių tai nepažeistų, niekam nepakenktų“, - jis teigė portalui „Balsas.lt“.
Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Yra ketinimų įtraukti ir dešimtą – babtistų.
