Scenarijus dar vienam rudeniui su COVID-19: ribojimų galime ir neišvengti

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje. Koks scenarijus rudenį laukia Lietuvos?

Kasdieniam COVID-19 naujų užsikrėtimų skaičiui laikantis apie 500, mokslininkai įspėja, kad rudenį Lietuvos laukia dar sudėtingesnė situacija. Jų teigimu, dėl to, kad virusas mutuoja, iš atostogų grįžta darbuotojai, o netrukus duris atvers ugdymo įstaigos, jau rugsėjo viduryje išvysime naujų koronaviruso atvejų šuolį.

Viskas pačių gyventojų rankose

Rugsėjo viduryje turėtų įsigalioti griežti apribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams. Tačiau, kaip ir premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė teigia, kad apribojimai rudenį priklausys nuo gyventojų elgesio.

„Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės bus linkę laikytis ne tik to, kas neleidžiama, kas yra uždrausta, bet ir to, kas yra rekomenduojama. Pavyzdžiui, kad ir tų pačių kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, kas rekomenduojama ir vakcinuotiems gyventojams, kad pavyktų pristabdyti delta atmainos plitimą“, – tv3.lt kalbėjo J. Sejonienė.

Paklausta, ar kaukės, kurios imunitetą turintiems gyventojams nuo rugsėjo bus tik rekomenduojamos, vis dėlto neturėtų būti privalomos, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė pažymi, kad žymiai geriau pasikliauti gyventojų sąmoningumu, nei spausti juos prievarta.

„Kas geriau – geranoriška diskusija ar botagas? Tai, kas yra privaloma, sakyčiau, yra botagas. Tikiuosi ir manau, kad tie žmonės, kurie jau pasiskiepijo, suvokia situacijos rimtumą ir suvokia kiekvienos priemonės – ar vakcinos, ar kaukių – svarbą ir reikšmę situacijai valdyti. 

Jeigu jie geranoriškai pasiskiepijo, matyt, jie turėtų suvokti ir kitas priemones, kaip kaukes. Tai pritariu tai taktikai, kad iš pradžių reikia geranoriškai tikėtis žmonių supratimo“, – sakė J. Sejonienė.

Ne riboti, o paaiškinti

Tokiam valdančiųjų požiūriui pritaria ir medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas. Jis laikosi nuomonės, kad įvairūs ribojimai ir karantinai yra perteklinės priemonės, kur kas svarbiau bandyti gyventojams paaiškinti apsisaugojimo priemonių naudą.

„Nuo pat pradžių Pasaulio sveikatos organizacija teigė, kad ribojimų priemonės turi būti labai apgalvotos, turi būti ribotos tiek vietos, tiek laiko prasme. Jei vien tiktai koncentruotis į draudimų priemones, neaiškinti, kaip ir kodėl kiekvienas žmogus turėtų saugoti save ir savo artimuosius, tai galime pasiekti tik kažkokį trumpalaikį, ne ilgalaikį efektą, kas ir matosi“, – tv3.lt sakė S. Čaplinskas.

REKLAMA

Virusologo manymu, Vyriausybė kartu su specialistais turėtų megzti dialogą su visuomene, bandydami išsiaiškinti, kodėl jie nepasitiki vakcinomis ar apsaugos priemonėmis.

„Reikia ieškoti priežasčių ir klausti, kodėl žmonės nesiskiepija, kodėl neteisingai dėvi kaukes, kodėl nevėdina patalpų ir panašiai. Neatsakant į šiuos klausimus, mes ilgalaikio efekto nepasieksime“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Mokslininkas, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius taip pat teigia, kad viruso plitimas, ypač dabartinis naujų užsikrėtimų šuolis, labai susijęs su tuo, kaip žmonės elgiasi.

„Viskas priklauso nuo žmonių elgesio. Pasižiūrėkite, dabar daugiausiai sergančiųjų yra Klaipėdos, pajūrio regionuose, kur didesnė žmonių koncentracija. Pasižiūrėjus, daugiau sergančių Klaipėdoje yra tarp moterų. Moterys, jeigu žiūrime į aptarnavimo sektorių, ten kur kas dažniau dirba negu vyrai. Galime kelti hipotezę, kad tai susiję.

Jeigu tu būni lauke, o patalpoje būni tik su kauke, rizika užsikrėsti šiuo metu yra maža, ypač, jei esi vakcinuotas“, – tv3.lt sakė V. Zemlys-Balevičius.

Ribojimų gali ir nepavykti išvengti

Vis dėlto J. Sejonienė ragina atkreipti dėmesį į kitų šalių, kurios jau paskiepijo didžiąją dalį savo gyventojų, pavyzdžius. Stebint, kaip pandemija klostosi JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Izraelyje, tampa aišku, kad griežtesnių ribojimų rudenį gali ir nepavykti išvengti.

Pavyzdžiui, Izraelis, kur paskiepyta dauguma gyventojų, dėl naujos užsikrėtimų bangos buvo priverstas įvesti naujus ribojimus šalyje, o dabar ima galvoti ir apie karantino galimybę. Visa tai tam, kad šalies ligoninės nebūtų perpildytos sunkiais COVID-19 pacientais.

„Izraelio, Didžiosios Britanijos, JAV pavyzdžiai, kur irgi stebimi protrūkiai vakcinuotų žmonių populiacijose, aišku, į juos reikia atsižvelgti. Taip pat reikia atsižvelgti į esamą situaciją Lietuvoje. <...>

Tikrai niekas negali duoti šiuo metu jokių garantijų dėl rudens, ar reikės, pavyzdžiui, griežtesnių ribojimų, karantinų, kokius turėjome, ar mums pavyks tą situaciją valdyti vakcinacijos pagalba ir tų žmonių dėka, kurie laikysis rekomendacijų, bet nelauks, kol tai bus privaloma, kol bus draudimai“, – sakė Seimo narė.

REKLAMA

„Jeigu skaičiai bus nevaldomi, jeigu vėl žymiai didės sergamumas, ligoninių užimtumas, mirčių skaičius, matyt, rekomendacijos vėl taps prievole“, – pridūrė J. Sejonienė.

Čia pat parlamentarė pažymi, kad ne nuo vienos valstybės sėkmės valdant COVID-19 plitimą priklauso pandemijos eiga. Svarbiausia, kad visos valstybės sugebėtų užkardyti viruso plitimą.

„Tikrai nėra pavienių šalių, kurios pajėgtų suvaldyti pandemiją. Pandemija yra viso pasaulio situacija. Labai priklausys nuo to, kaip sparčiai skiepysis tos šalys, kurios šiuo metu, deja, neturi galimybės, negali įsigyti pakankamai vakcinų. Tikrai situacija yra neprognozuojama laiko prasme, kiek laiko užtruks, kol tikrai pasaulis visas galės pakankamai efektyviai valdyti šitą pandemiją“, – kalbėjo J. Sejonienė.

Ką daryti su vaikais?

Nerimo specialistams kelia rugsėjį duris atversiančios mokyklos, kur vaikai grįš į kontaktinį mokymą. Kalbėdamas apie artėjančius mokslo metus, S. Čaplinskas akcentuoja, kad nereikėtų pakartoti pernykštės klaidos, kuomet visus metus moksleiviai mokėsi nuotoliniu būdu.

„Jeigu mes apskritai galvosime apie platų nuotolinį mokymą, manau, padarysime didžiulę žalą mūsų vaikams. 

Kitas klausimas, kad reikėtų operatyviai sekti vaikučių sveikatą ir pajutus menkiausią įtarimą atlikti diagnostiką. Jeigu matome, kad yra poreikis izoliuoti, tai reiktų izoliuoti klasę ar mokyklą, bet anaiptol ne visą miestą ar visą šalį“, – teigė S. Čaplinskas.

Tuo metu duomenų V. Zemlys-Balevičius mano, kad geriausias būdas užtikrinti, kad vaikai moksleiviai nepradėtų sirgti, – laikytis nuo rudens įsigaliosiančių ribojimų.

„Vaikai perdavinėja virusą, tačiau jie nėra šeimose izoliuoti, todėl turime laikytis apribojimų, kad apsaugotume vaikus. Ribojimai, kurie mažina kontaktą su neskiepytais, jie mažina riziką, kad epidemija plis. O jei epidemija neplis, tai reiškia, kad ir mokyklose bus saugiau“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.

REKLAMA

Vis dėlto, anot mokslininko, kito kelio kaip apsaugoti vaikus be vakcinacijos nėra.

„Labiausiai neramina, kad mokyklose visi vaikai neskiepyti. <...> Reikia vakcinuoti vaikus, kuriuos galima vakcinuoti. Kurių negalima, juos reikia nuolat testuoti ir stebėti situaciją, kad nebūtų protrūkių, kad būtų užkirstas kelias didesniam plitimui nuo vaikų, kurie neišvengiamai susirgs. Testavimas ir kaukių nešiojimas yra priemonės, kurios visada pasiteisina“, – akcentavo V. Zemlys-Balevičius.

Kaip teigia mokslininkas, jau per vėlu šnekėti apie tai, kad nebūtina skiepyti visų šalies gyventojų, užtektų paskiepyti tik rizikos grupes.

„Jei nebūtų delta varianto, kuris yra ženkliai užkrečiamesnis, galėtume šnekėti apie epidemijos suvaldymą, galimą būtų šnekėti, kad kažkas gali nesivakcinuoti, nes užtektų vakcinuoti tik rizikos grupes. Su delta tos prabangos nebeturime, jos nebeliko. Kai keičiasi situacija, reikia keisti sprendimus“, – pažymėjo V. Zemlys-Balevičius.

J. Sejonienė taip pat tikisi, kad ne tik Vyriausybė, bet ir savivaldybės skatins moksleivių nuo 12 metų amžiaus vakcinavimą.

„Tikiuosi, kad kiekviena savivaldybė pasistengs užtikrinti ir paraginti tėvus ir moksleivius skiepytis arba sudaryti sąlygas testuotis. Vakcinuotis vaikams nuo 12 metų yra tikrai labai rekomenduojama“, – sakė Seimo narė.

Čia pat ji priduria, kad savivaldybėms bei mokykloms teks pasukti galvas, kaip pasirūpinti vaikais, kurių tėvai nesutinka nei jų skiepyti, nei reguliariai testuoti dėl COVID-19.

„Numatytos įvairios priemonės, kaip galėtų būti perskirstomos klasės, jei būtų kažkokioje klasėje protrūkis ir dalis vaikų turi izoliuotis, kad būtų galima kombinuoti mokinius, kurie gali mokytis kontaktiniu būdu iš skirtingų klasių, ir kartu vesti nuotolines pamokas vaikams, kurie tuo metu turi izoliuotis“, – teigė J. Sejonienė.

Laukia griežtas ruduo

Nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintys asmenys negalės apsipirkti prekybos centruose ar nebūtinų prekių parduotuvėse. Jiems bus leidžiama apsipirkti tik nedidelėse maisto ar veterinarijos prekių parduotuvėse, optikose. Šios įstaigos privalės turėti atskirą įėjimą iš lauko bei būti ne didesnės nei 1500 kv. m ploto.

REKLAMA

Be to, be galimybių paso draudžiama lankytis grožio salonuose, viešojo maitinimo įstaigose, pramogų vietose, renginiuose, išskyrus atvirose erdvėse vykstančius renginius, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 500 žmonių.

Taip pat galimybių paso neturintiems asmenims kaukės paslaugų teikimo ir viešose uždarose vietose liks privalomos, o imunitetą turintiems asmenims – tik rekomenduojamos.

Galimybių paso neturintys asmenys galės naudotis tik smulkiomis remonto paslaugomis, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir teikėjo neviršija 15 min.

Taip pat bus leidžiamos laidojimo paslaugos ir laidojimo reikmenų parduotuvių lankymas, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekų lankymas tik atsiimant ar grąžinant knygas.

Leidžiamos asmens sveikatos priežiūros, socialinės, teisinės, psichologinės, veterinarijos, finansinės paslaugos. Taip pat leidžiama vežti keleivius. Galiausiai, leidžiamas visų pakopų ugdymas.

Tiesa, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad, jei vakcinacijos tempai bus aukšti, ribojimų gali būti atsisakyta.

„Jeigu skiepijimosi tempai artimiausiomis savaitėmis išliks aukšti, gali būti, kad Vyriausybė galės sprendimą atšaukti ar jį modifikuoti. Tačiau kol kas galime turėti tik tokią viltį. Turėti pagrįsto lūkesčio tokio negalima“, – žurnalistams yra sakiusi I. Šimonytė.

Ribojimų išvengs nuo COVID-19 pilnai pasiskiepiję asmenys, taip pat tie, kurie įgijo imunitetą persirgę koronavirusu arba turintys per pastarąsias 48 val. atliktą neigiamą PGR testą. Apribojimai netaikomi ir vaikams iki 16 metų.


Rašyti komentarą...
S
Stebėtojas
2021-08-24 08:48:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kokia to vakcinavimo prasmė, jei pandemija ir toliau plinta, o paskiepytieji lieka viruso nešiotojais? Kur logika? Nerasta! Taigi nekruškite smegenų su ta savo vakcinacija! Yra Corona - yra eurobabkės, nebus Coronos - nebus eurobabkių. Juk taip? Ar ne?
Atsakyti
-4

A
Aha nu jo
2021-08-24 09:41:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai nera logikos, yra dideli pinigai. Va jums ir atsakymas.
Atsakyti
-3

G
Ghhh
2021-08-24 08:30:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eikit jus visi na ch ui
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (19)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų