Rinkimų apylinkės veikė iki 20 val. vakaro. Rinkėjai sekmadienį galėjo balsuoti tik tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, apylinkėse.
Suskaičiavus beveik pusės apylinkių balsus, savivaldos tarybų rinkimuose pirmauja socialdemokratai, valstiečiai ir konservatoriai.
Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai kol kas gavo 9 proc. balsų.
01:02 | Panevėžio meras R. M. Račkauskas turėtų būti perrinktas trečiai kadencijai – rezultatai
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas turėtų būti perrinktas trečiai kadencijai jau pirmajame merų rinkimų ture, rodo preliminarūs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami rezultatai.
Suskaičiavus balsus 26 iš 29 apylinkių, dabartinis miesto vadovas sulaukė 62 proc. rinkėjų palaikymo, artimiausias jo konkurentas „valstietis“ Deividas Labanavičius užsitikrino daugiau nei 9 proc. rinkėjų paramą.
Tarybos rinkimuose taip pat pirmauja mero politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ – jis surinko 49 proc. rinkėjų balsų ir pretenduoja į absoliučią daugumą taryboje – 15 mandatų iš 27.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų sąrašas sulaukė 12 proc. rinkėjų palaikymo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 9 procentų, abi šios partijos turėtų gauti po tris mandatus.
Socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, atitinkamai surinkę beveik 7 ir daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų, gautų po du mandatus.
Merai ir tarybos sekmadienį rinkti 60-yje Lietuvos savivaldybių.
00:59 | „Su pergale, kolektyvas“: V. Matijošaitis skelbia pergalę rinkimuose Kaune
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pirmadienio naktį paskelbė apie perrinkimą trečiai kadencijai.
„Jeigu spaudos atstovai taip sako, reiškia, taip matomai yra arba artimiausiu metu bus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi „Vieningo Kauno“ kandidatas.
„Su pergale, kolektyvas!“ – pasveikino jis.
Suskaičiavus balsus 18 apylinkių iš 89, V. Matijošaitis turi 59 proc. rinkėjų balsų, jo artimiausias konkurentas „valstietis“ Aurelijus Veryga – 12 procentų.
Kauno meru V. Matijošaitis renkamas nuo 2015 metų, kai Lietuvoje pradėti rengti tiesioginiai merų rinkimai.
00:46 | V. Čmilytė-Nielsen sako sostinėje matanti geresnius rezultatus liberalams
Aiškėjant savivaldos rinkimų rezultatams, Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad sostinėje partija turėtų pasiekti geresnių rezultatų nei prieš ketverius metus.
„Kol kas palaukime rezultatų, tai tikrai pati pradžia, bet aš sakyčiau, kad prognozuodami ir tikėdamiesi rezultato didžiuosiuose miestuose, mes atsispiriame nuo praeitų rinkimų. Tai Vilniuje aš matau pagerėjimą, skaičiai tą rodo, net ir patys pirmieji, tai tikiuosi, kad taip ir išliks“, – sekmadienį partijos būstinėje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
2019 metais Liberalų sąjūdis negavo nė vieno mandato sostinės taryboje.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmajame ture Tauragės rajone į merus antrai kadencijai išrinktas Dovydas Kaminskas, Rietave – Antanas Černeckis, o Plungės rajone – Audrius Klišonis.
„Geras rezultatas, tikėjausi panašaus, šiek tiek geresnis net, tai yra malonu, džiugina“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, kad Klaipėdoje partijos rezultatai yra geresni nei 2019-aisiais.
„Turėsime tarybos narių skaičių gal su pliusu, ir tai aš įvertinčiau kaip sėkmę“, – sakė ji.
„Labai džiugina, kad turime ne tik tuos tradicinius standartinius merus, bet į antrą turą Kaišiadoryse išeina Šarūnas Čėsna, o Zarasuose turime moterį Nijolę Guobienę, kuri pakankamai užtikrintai eina į antrą turą“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Partija kandidatus į merus kėlė 42-ose savivaldybėse.
2019-aisiais savivaldos ir merų rinkimuose Liberalų sąjūdis užsitikrino 120 mandatų savivaldybių tarybose, turėjo šešis merus, du iš jų išrinkti per pirmąjį turą.
00:44 | A. Zuokas: esu tikras, kad patenku į antrą turą
Kandidatai į Vilniaus merus Artūras Zuokas ir Valdas Benkunskas turėtų susigrumti po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame ture, rodo pirminiai rezultatai ir politikų prognozės.
„Esu tikras, (kad patenku į antrą turą - BNS)“, – BNS sekmadienį sakė „Laisvės ir teisingumo“ keliamas A. Zuokas.
Konservatorius V. Benkunskas irgi teigė, jog tendencijos rodo, kad jis turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą.
„Bendros tendencijos lygtais rodo, kad mes patenkame į antrąjį turą mero rinkimuose ir kol kas turiu daugiausiai sulaukęs vilniečių pasitikėjimo“, – žurnalistams sakė kandidatas.
Tuo metu Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus merus Tomas Vytautas Raskevičius lrt sakė, kad tikisi „garbingai susikauti dėl trečiosios vietos“.
Jis taip pat pripažino, kad partijos frakcija Vilniaus taryboje bus mažesnė nei dabar.
Su dar vienu favoritu Vilniaus mero rinkimuose Mykolu Majausku BNS susisiekti nepavyko.
Suskaičiavus balsus 32-ose apylinkėse iš 156-ių, V. Benkunskas turi beveik 26 proc. rinkėjų palaikymą, A. Zuokas – 23 procentus.
Tarpiniai rezultatai rodo, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sulaukė beveik 25 proc. rinkėjų palaikymą ir gautų 16 mandatų sostinės taryboje, antrą-trečią vietas dalijasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir A. Zuoko atstovaujama „Laisvė ir teisingumas“, turintys po 15 proc. rinkėjų balsų arba po dešimt mandatų
Laisvės partija lieka ketvirta su septyniais mandatais arba 11 proc. balsavusių vilniečių palaikymo.
00:31 | V. Matijošaičio konkurentai pripažįsta pralaimėjimą Kaune, šis neskuba švęsti pergalės
Dalis Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio konkurentų linkę pripažinti pralaimėjimą savivaldos rinkimuose, tuo metu pats meras švęsti pergalės neskuba.
„Man tik šiek tiek apmaudu už Kauną, kaip už antrą Lietuvos, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos valstybė, miestą, kuriam turbūt toliau vadovaus žmogus, kolaboruojantis su profašistine Rusija. Čia toks klausimas jau nebe miestiečių, o visos Lietuvos ir nacionalinio saugumo“, – LRT televizijai pralaimėjimą pripažino konservatorių kandidatas į merus Vytautas Juozapaitis.
Pats komiteto „Vieningas Kaunas“ lyderis V. Matijošaitis teigė, kad rezultatai kol kas pergalės nerodo, tačiau sakė tikįs konkurentais, kurie pripažino savo pralaimėjimą.
„Jei konkurentai sako, aš jais tikiu“, – paklaustas apie rezultatus BNS sakė V. Matijošaitis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis BNS tvirtino taip pat jau gavęs signalų apie nesėkmę mero rinkimuose – į Kauno merus partija kėlė Seimo nario Aurelijaus Verygos kandidatūrą.
„Man buvo pasakyta, kad nepasisekė, man taip buvo pasakyta iš mūsų štabo Kaune. Aišku, kad į tarybą mūsų kolegos pateko, kiek – paaiškės paskaičiavus“, – BNS sakė R. Karbauskis.
A. Veryga tikino, jog pralaimėjimą pripažinti jam atrodo anksti.
„Dar man atrodo trupučiuką anksti, nes žiūriu, yra tik šešios apylinkės, ir po truputį krenta – buvo 61 proc. dabartinio mero, dabar – 59 proc.“, – BNS sakė politikas.
A. Veryga siūlė palaukti, kol bus žinomi rezultatai iš didesnių apylinkių.
Suskaičiavus balsus 15 apylinkių iš 89, V. Matijošaitis turi 59 proc. rinkėjų balsų, A. Veryga – 12 procentų.
Prieš ketverius metus V. Matijošaitis šventė triuškinančią pergalę, tuomet jis surinko beveik 80 proc. balsų.
00:26 | Šiauliuose užtikrintai pirmauja dabartinis miesto meras A. Visockas
Šiaulių miesto mero rinkimuose užtikrintai pirmauja dvi kadencijas miestui vadovaujantis komiteto „Dirbame miestui“ lyderis Artūras Visockas.
Šiuo metu suskaičiavus duomenis 22-ose apylinkėse iš 34, už A. Visocką balsavo beveik 65,5 proc. rinkėjų.
Artimiausias A. Visocko konkurentas konservatorius Martynas Šiurkus yra surinkęs beveik 9 proc. balsų.
Pats A. Visockas pergalės dar neskelbia ir teigia lauksiantis rezultatų iš kitų apylinkių.
„Šiuo metu neskubu (skelbti pergalės – BNS) todėl, kad gerbiu tuos žmones, kurie dabar skaičiuoja (balsus – BNS) ir dirba. Rezultato paskelbimas parodytų, kad ką jūs ten beskaičiuojate – aš jau žinau, būtų nei šis nei tas“, – BNS sekmadienį sakė A. Visockas.
„Žmonės gyvena visame mieste. Visų miesto gyventojų balsavimą reikia gerbti“, – pridūrė jis.
A. Visocko vadovaujamas komitetas „Dirbame miestui“ Šiauliuose pirmauja ir tarybos rinkimuose – su beveik 50 proc. balsų jie gautų 18 iš 31 vietos šioje savivaldybėje. Jų artimiausi konkurentai konservatoriai yra surinkę daugiau nei 10 proc. balsų ir pretenduotų į keturis mandatus, „valstiečiai“ su daugiau nei 9 proc. balsų – į tris.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai ir komitetas „Šiaulių labui!“ su 5–6 proc. rinkėjų balsų pretenduoja gauti po du mandatus.
A. Visockas Šiaulių mero pareigas eina nuo 2015 metų.
00:07 | Matijošaitis pratrūko tiesioginiame eteryje: „Dar kartą pasakysi pone...“
Specialioje laidoje „TV3 Žinios. Savivaldybių rinkimai“ – netikėtas Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pasisakymas. Interviu metu pavadintas ponu šis pareiškė, kad pokalbį nutrauks.
Sekmadienio vakarą aiškėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatams TV3 kalbino įvairius politikus ir ekspertus. Vienas jų buvo V. Matijošaitis.
Pokalbio eigoje žurnalistui Edmundui Jakilaičiui kreipiantis į pašnekovą kreipiniu „pone“, šis net kelis kartus neištvėrė ir paprašė nustoti jį taip vadinti.
„Aš ne ponas, Edmundai, pats pažįsti mane geriau už bet ką. Tikrai aš ne ponas, aš – Visvaldas“, – pareiškė šis.
Kiek vėliau E. Jakilaičiui vėl panaudojus minėtą kreipinį, V. Matijošaitis ėmė grasinti.
„Dar kartą pasakysi pone ir mes nutrauksim ryšį“, – rėžė jis.
00:05 | V. Benkunskas: tendencijos rodo, kad patenkame į antrąjį turą
Į Vilniaus miesto merus kandidatuojantis konservatorius Valdas Benkunskas teigia, kad tendencijos rodo, jog jis turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą.
„Bendros tendencijos lygtais rodo, kad mes patenkame į antrąjį turą mero rinkimuose ir kol kas turiu daugiausiai sulaukęs vilniečių pasitikėjimo. Tėvynės sąjungos frakcija kol kas irgi atrodo, kad lyderiauja. Jei ta tendencija išsilaikys, galime kalbėti, kad antrame ture po dviejų savaičių būsime“, – žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Vilniaus miesto savivaldybėje suskaičiavus 16 iš 156 apylinkių duomenis, V. Benkunskas pirmauja surinkęs 26,16 proc. balsų, o antroje vietoje – partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas į merus sostinėje Artūras Zuokas su 22,18 proc. balsų.
23:56 | Konservatoriai merų pergalę mato Palangos, Molėtų savivaldybėse
Konservatorių rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad partijos kandidatai pirmame ture merais turėtų tapti Palangos ir Molėtų savivaldybėse.
„Neabejoju, kad Palangoje viskas baigsis pirmame ture, matosi, kad ir Molėtuose bus rezultatas pirmame ture. Kitų dar reikia palaukti“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.
„Pagal rezultatus matome, kad ten pergalės yra. Ar gali pasikeisti – matyt gali, bet jau ten ganėtinai daug suskaičiuota“, – pridūrė jis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Molėtų meras konservatorius Saulius Jaunieka suskaičiavus balsus 22 iš 24 apylinkių turi 55 proc. rinkėjų palaikymą, Palangos meras Šarūnas Vaitkus suskaičiavus balsus vienoje apylinkėje iš šešių turi 51 proc. balsų.
A. Vyšniausko teigimu, šiuo metu partija turi 11 merų ir visi jie turėtų patekti į antrąjį turą.
„Džiaugiamės rezultatais, kuri ateina, pirmiausia todėl, kad panašu, visi mūsų merai, kurie yra šiuo metu yra merais, keliauja į antrąjį rinkimų turą. Turime gerus rezultatus didžiuosiuose miestuose, džiugina Vilnius, kur Valdas Benkunskas, panašu, pirmauja ir turėsime solidžią frakciją. Girdime, rezultatai Klaipėdoje taip pat neblogi, panašu, keliaujame į antrąjį rinkimų turą“, – teigė jis.
„Yra keletas ir mažesnių savivaldybių, kur taip pat turėsime augimą ir antrus turus, galimybę pasiekti gerą rezultatą“, – sakė jis.
23:52 | S. Skvernelis: mažiausiai 11 partijos kandidatų varžysis antrajame mero rinkimų ture
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad 11 partijos kandidatų pateks į antrą mero rinkimų turą.
„11 turime, gal koks 12-tas iššaus“, – atsakydamas į klausimą, kiek kandidatų demokratai turės antrame ture, sakė buvęs premjeras.
„Pirmas blynas neprisvilo (...) turime trečdaliu daugiau, panašu, tarybos (...) narių negu turėjome“, – kalbėjo politikas.
Pasak S. Skvernelio, laimėti pirmame ture nepavyks nė vienoje savivaldybėje.
Partijos lyderis rinkimų rezultatus vertino, kaip pranokusius lūkesčius.
„Pranoksta lūkesčius, pirmas startas, nauja struktūra, nauji žmonės, dauguma neturėjo jokios patirties, buvo didelio nerimo. Tačiau tikrai pranoksta lūkesčius“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie kitų politinių jėgų paramą antrame ture partijos pirmininkas tvirtino jos neskaičiuojantis. Pasak jo, savivaldos rinkimai – „asmenybių kova“.
„Tikrai neskaičiuojame, nes merų rinkimai yra apie asmenybes. Kalbėti apie politines preferencijas yra labai sudėtinga“, – kalbėjo demokratas.
Suskaičiavus daugiau nei pusės apylinkių balsus, savivaldos tarybų rinkimuose Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kol kas surinko 8,1 proc. balsų.
Ekspremjero S. Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta pernai sausį, daliai politikų atskilus nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
Antrasis mero rinkimų turas vyks kovo 19 dieną.
23:48 | V. Grubliauskas pripažįsta pralaimėjimą Klaipėdos mero rinkimuose
Tris kadencijas Klaipėdos miestui vadovavęs Vytautas Grubliauskas sekmadienį pripažino pralaimėjimą uostamiesčio mero rinkimuose.
„Tai gerai, kad (miestas – BNS) turės naują merą ir nuoširdžiai linkiu jam sėkmės, nors dar nelabai žinome, kas juo bus. Tikrai sveikinu būsimą miesto vadovą, linkėdamas jam visokeriopos sėkmės, kurios jam tikrai labai daug reikės“, – Klaipėdoje žurnalistams sakė socialdemokratų kandidatas V. Grubliauskas.
„Tai tikrai džiaugiuosi ir gerbiu klaipėdiečių pasirinkimą, labai tikiu, kad būsimas meras, kuris turi ambicijų, kad turės tam reikiamos amunicijos bei komandą“, – pridūrė jis.
23:43 | V. Mitalas sako, kad Laisvės frakcija bus antra didžiausia Vilniaus taryboje
Laisvės partija turės antrą didžiausią frakciją Vilniaus taryboje, sako partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas, vertindamas turimus balsavimo vietos valdžios rinkimuose rezultatus.
„Iš visų rezultatų, kurie yra partijų balsavime, aš manau, mes galime daryti prielaidą, kad Laisvės frakcija bus antra didžiausia taryboje“, – žurnalistams partijos būstinėje Vilniuje sekmadienį sakė V. Mitalas.
Kovoje dėl Vilniaus mero posto partijos kandidatui Tomui Vytautui Raskevičiui „dar reikia šiek tiek pasitempti“, pridūrė jis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Waldemaras Tomaszewskis lrt televizijai sekmadienį sakė manantis, kad partija Vilniuje turės frakciją nuo septynių iki devynių narių iš 51.
Šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija yra paskelbusi duomenis, gautus suskaičiavus balsus 12 iš 156 rinkimų apylinkių.
Mero rinkimuose pirmauja konservatorius Valdas Benkunskas ir „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas Artūras Zuokas.
Tarybų rinkimuose kol kas pirmauja konservatoriai, Laisvės partija rikiuojasi ketvirta.
Laisvės partijos kandidatė į merus Elektrėnuose Silva Lengvinienė šiuo metu yra trečia, tačiau V. Mitalas kalbėjo manantis, kad jos rezultatas „eis į viršų“.
V. Mitalas pridūrė, kad Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje partijos rezultatai gerėja.
„Turime turėtų lūkestį ten turėti tarybos narius, tai būtų didelis laimėjimas, žinant, kad tarybos narių ten anksčiau neturėjom“, – kalbėjo jis.
Partija kandidatus į merus kėlė aštuoniose savivaldybėse.
Laisvės partija įkurta 2019 metais. Dalis jos narių ir lyderiai, tarp jų dabartinė partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, prieš tai paliko Liberalų sąjūdį.
23:25 | Vilniuje verda rinkiminė kova: 2 lyderiai veržiasi į priekį
Suskaičiavus pirmuosius savivaldos rinkimų rezultatus, pirmoje vietoje Vilniaus miesto mero rinkimuose atsidūrė politikas Valdemaras Tomaševskis. Tačiau netrukus situacija pasikeitė, o lyderiais laikomi kandidatai išsiveržė į priekį.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus keturių apylinkių rinkimų duomenis, pirmoje vietoje atsidūrė konservatorių lyderis Valdas Benkunskas (21,51 proc.), o antroje vietoje – Artūras Zuokas (21,27 proc.).
23:23 | Socialdemokratas P. Isoda perrinktas Marijampolės meru
Socialdemokratas Povilas Isoda sekmadienį perrinktas Marijampolės meru per pirmąjį rinkimų turą.
Pirminiais kandidato duomenimis, už jį balsavo 64 proc. rinkimuose dalyvavusių šios savivaldybės gyventojų.
„Gal koks procentėlis dar ir nukris, bet rezultatai viršijo visus įmanomus lūkesčius. Aš tikrai nesitikėjau, kad surinksiu tiek balsų“, – sekmadienio vakarą BNS sakė P. Isoda.
Anot jo, džiugina ir Lietuvos socialdemokratų partijos pasirodymas per šiuos rinkimus. Pirminiais duomenimis, socialdemokratai Marijampolėje surinko maždaug 50 proc. balsų ir turės daugumą vietų taryboje.
„Bendras rezultatas tikrai ir džiugina, ir įpareigoja, kad žmonių tikėjimas mumis ir mūsų idėjomis yra. Dabar didžiausias darbas jų nenuvilti ir darbais įrodyti“, – teigė P. Isoda.
Artimiausias jo konkurentas mero rinkimuose demokratas Kęstutis Mažeika pasveikino P. Isodą su pergale.
„Sveikinu Povilą, tegu tęsia, padaro tuos darbus, kuriuos žada jau dvi kadencijas. Būtų labai malonu, kad tas garbės žodis, jog arena ateinančią kadenciją bus, turėtų pagrindo“, – BNS sakė K. Mažeika, turėdamas žadamą pastatyti daugiafunkcę areną.
Pasak jo, konkuruoti su P. Isoda buvo sunku, nes socialdemokratai Marijampolę valdo jau daugiau nei 20 metų, o pastaraisiais metais sustiprino pozicijas.
Prieš ketverius metus P. Isodai antrojo turo laimėti mero rinkimus.
2019 metais socialdemokratai gavo 39,06 proc. arba 12 mandatų.
23:21 | Daugėja galinčių iškovoti pergalę pirmame ture
Dar vienas liberalas Antanas Černeckis gali būti perrinktas Rietavo meru. Suskaičiavus pusės apylinkių balsus, jis yra surinkęs 62 proc. balsų.
Pergalės pirmajame ture gali tikėtis ir Švenčionių rajono meras „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas Rimantas Klipčius. Suskaičiavus daugiau kaip pusės atėjusiųjų balsuoti valią šį politiką palaiko 57 proc. rinkėjų.
Per pirmąjį turą gali būti perrinktas ir Molėtų meras konservatorius Saulius Jaunieka. Jį palaiko 52 proc. rinkėjų. Nesuskaičiuotos liko penkios apylinkės iš 24.
Dar vieną kadenciją Kauno rajonui gali vadovauti socialdemokratas Valerijus Makūnas. Suskaičiavus pusės apylinkių balsus, jis turi 63 proc. rinkėjų paramą.
Realų šansą toliau vadovauti Birštonui turi ir merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė, suskaičiavus dviejų iš trijų apylinkių balsus ji užsitikrino 62 proc. rinkėjų paramą.
Pirmajame ture išrinkti laikomi tie kandidatai, kurie, esant ne mažiau kaip 40 proc. aktyvumui, surenka daugiau kaip 50 proc. dalyvavusiųjų rinkimuose balsų.
Per praėjusius rinkimus 19 kandidatų buvo išrinkti pirmajame ture.
22:57 | Socialdemokratai skelbia merų pergalę šešiose savivaldybėse, įskaitant Alytų
Socialdemokratai sekmadienio vakarą paskelbė šešių merų pergalę savivaldos rinkimų pirmajame ture, įskaitant Alytaus mieste, kur perrenkamas dabartinis savivaldybės vadovas Nerijus Cesiulis.
„Jau švenčia kolegos ir Jonavoje, ir Vilkaviškyje, ir Birštone, Pakruojis taip pat, Akmenė“, – žurnalistams partijos būstinėje Vilniuje sakė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, taip pat perrinktas bus ir Alytaus meras N. Cesiulis.
„Nesvarbu, kad apylinkes kelias matome tik VRK, mūsų žmonės mato kiekvienoje apylinkėje dar nesuvestus, pirminius duomenis“, – kalbėjo politikas.
Jis teigė, kad dabartiniai rezultatai viršija pirminius lūkesčius.
M. Sinkevičiaus teigimu, Marijampolėje, Kauno rajone taip pat tikimasi, kad pergalę socialdemokratai švęs pirmajame ture.
Tuo metu prognozuojama, kad į antrąjį turą pateks apie 26–28 socdemų kandidatus.
„Visi jie sėkmingi negalės būti, duok Dieve, jei bus sėkmingi 10“, – teigė partijos pirmininkės pavaduotojas.
Suskaičiavus beveik pusės apylinkių balsus, savivaldos tarybų rinkimuose pirmauja socialdemokratai, valstiečiai ir konservatoriai.
Merai ir tarybos sekmadienį rinkti 60-yje Lietuvos savivaldybių.
22:57 | Tarpiniai rezultatai: rinkimuose pirmauja socialdemokratai, valstiečiai, konservatoriai
Suskaičiavus beveik pusės apylinkių balsus, savivaldos tarybų rinkimuose pirmauja socialdemokratai, valstiečiai ir konservatoriai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 935-iose apylinkėse iš 1927-ių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 23,41 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tarpiniais duomenimis, turi 14,54 proc., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11,93 proc. rinkėjų palaikymą.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kol kas surinko 8,41 proc. rinkėjų balsų, Liberalų sąjūdis – 7,99 procento.
Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai kol kas gavo 7,49 proc. balsų.
Darbo partija sulaukė 5,68 proc. rinkėjų palaikymo, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 5,68 proc., Lietuvos regionų partija turi 4,15 proc. balsų.
Rinkimų kodeksas nustato, kad kandidatų sąrašas gali gauti mandatų savivaldybės taryboje, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, koalicija – ne mažiau kaip 6 proc. balsų.
Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
Per praėjusius savivaldos rinkimus 2019 metais daugiausiai rinkėjų balsų per skirtingas savivaldybės gavo tuo metu visuomeniniais vadinęsi rinkimų komitetai – 26,76 procento.
Iš partijų pirmavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 16,05 proc. rinkėjų balsų, antra buvo Lietuvos socialdemokratų partija su 13,24 proc. balsų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 11,16 proc., Liberalų sąjūdis – 5,9 proc., Darbo partija – 5,09 proc. balsų.
Į antrąjį turą daugiausiai tuomet pateko socialdemokratų kandidatų į merus – 27. Į antrąjį turą taip pat išrinkti 23 konservatoriai, taip pat 23 visuomeninių rinkimų komitetų atstovai, 15 „valstiečių“, 12 Liberalų sąjūdžio atstovų, šeši „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatai.
Tuometinė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), šiuose rinkimuose – partija „Laisvė ir teisingumas“, į antrąjį turą pateko penkiose savivaldybėse, Darbo partijos kandidatai – dviejose, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (dabartinė Lietuvos regionų partija) antrajame ture turėjo vieną kandidatą.
Trys kandidatai antrajame ture varžėsi nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso, po vieną kandidatą pateko nuo Lietuvos centro partijos, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos bei vienas išsikėlęs savarankiškai kandidatas.
Iš viso partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai 2019-ųjų rinkimuose pasidalino 1442 mandatus be merų, o su merais – 1502 mandatus.
22:51 | Cesiulis neabejoja pergale: antram turui net nesiruošėme
Pirmieji rinkimų rezultatai stebina, sako Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Jis teigia esąs įsitikinęs, kad antrojo mero rinkimų turo mieste nereikės – tikisi meru būti perrinktas iš karto.
„Pirmieji rezultatai stebina. Pirmiausia dėl alytiškių aktyvumo. Per 20 metų neturėjome tokio aktyvumo, kurį turėjome šiandien ir šias dienas“, – TV3 sako jis.
VRK duomenimis, Alytaus miesto savivaldybėje balsus atidavė 51,5 proc. rinkėjų, o rajone – 58,1 proc.
„Rezultatai iš pirmųjų apylinkių labai gerai, gal net baisu galvoti, kad tokie ir galėtų būti toliau. Apie 70 proc. iš devynių kandidatų rinkėjai pasitiki manimi, pažiūrėsime, kaip bus toliau“, – kalba N. Cesiulis.
Jo vertinimu, rinkėjų aktyvumas didelis dėl žmonių noro turėti patikimą valdžią.
N. Cesiulis yra įsitikinęs, kad Alytuje merą pavyks išrinkti jau per pirmąjį turą.
„Antro turo neplanuojame, mes net nesiruošėme ir šiandien manau mums užteks vieno turo, galėsime labai sąžiningai ir laisvai toliau rinktis komandą, lipdyti koaliciją. Bet šiandien, be abejo, pirmiausiai reikės atšvęsti draugiškai“, – šypsosi jis.
22:48 | Skvernelis – apie intriguojantį skambutį ir raginimus jungtis: „Koks gali būti pyktis?“
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tikisi sėkmės šiuose rinkimuose ir mano, kad antrame merų rinkimų ture išvysime nemažai šiai partijai atstovaujančių pavardžių, sako jos pirmininkas Saulius Skvernelis.
S. Skvernelio maždaug prieš metus įkurtai demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ šie rinkimai yra pirmieji.
Anot partijos lyderio, rinkimai parodo, kiek stipri yra organizacinė struktūra. Šiuo metu S. Skvernelis tikisi, kad antrame ture išvysime nemažai partijos iškeltų kandidatų.
Anot S. Skvernelio, stipraus partijos atstovų pasirodymo tikimasi Neringos savivaldybėje, Šilutėje, Pasvalyje, Kalvarijoje, Marijampolėje.
Pasak jo, savivaldos rinkimuose dažnai svarbiau ne priklausomumas partijai, o politikų asmenybės bei atlikti darbai.
Naujai partijai susikūrus, dalis kitoms politinėms jėgoms priklausančių politikų perėjo į demokratų gretas.
TV3 žurnalistas Edmundas Jakilaitis sekmadienį eteryje kalbindamas S. Skvernelį pasidalijo įdomiu pasakojimu apie tai, kaip politikai buvo kviečiami prisijungti. Anot žurnalisto, vienas iš dabartinių merų sulaukė S. Skvernelio skambučio su kvietimu į demokratų sąjungą.
„Jeigu skambintų kas kitas, pasakyčiau, kad ne – neužpyks. Bet Skvernelis, jeigu neisiu, taigi užpyks visam gyvenimui“, – pokalbį prisimena E. Jakilaitis.
Vis dėlto S. Skvernelis juokiasi, kad jo reputacija kitokia, o teiginys apie pyktį yra tik mitas.
„Dauguma šitų merų prisimena bendradarbiavimą, kai buvau ministras pirmininkas. Jeigu būčiau klasikinis ministras pirmininkas, būtų žiūrima paprasčiausiai – kokios partijos meras ir dauguma. Mes į tai nežiūrėjome, galiu drąsiai pasakyti. Jeigu buvo reikalingi projektai gyventojams, Lietuvai, aš neskirsčiau į jokias partines priklausomybes. Sulaukiau ir daug priekaištų iš valstiečių“, – komentuoja S. Skvernelis.
„Koks gali būti pyktis? Kiekvienas žmogus renkasi savo politinį kelią pats“, – priduria jis.
22:43 | Veryga apie Kauno ateitį: „Tai būtų labai rimta“
Pokyčiai Kauno miesto savivaldybėje yra būtini, sako į šio miesto merus pretenduojantis Aurelijus Veryga. Anot jo, jeigu taryboje nebeliktų absoliučios daugumos, tai būtų didžiulis žingsnis demokratijos link.
Dabartiniam Kauno merui pastaraisiais metais teko daugybė kritikos. Ne tik dėl jo šeimai priklausančios „Viči“ nesitraukimo iš Rusijos, bet ir dėl žemės sklypų įsigijimo.
Vienas iš iššūkį Visvaldui Matijošaičiui metusių politikų – valstiečių atstovas A. Veryga.
Anot jo, rezultatus nuspėti kol kas sudėtinga, tačiau A. Veryga sako besiviliantis papulti į antrą turą. Politikas taip pat pabrėžia pokyčių būtinybę Kauno miesto savivaldybės taryboje – reikia, kad joje nebeliktų absoliučios daugumos.
„Jeigu „Vieningui Kaunui“ ar kažkam kitam tektų formuoti koaliciją, tai Kaune jau būtų didelis žingsnis demokratijos linkme. Reikėtų tartis, derinti pozicijas ir tai būtų labai rimta“, – TV3 sako A. Veryga.
22:38 | Pergalę jau pirmajame ture galintys iškovoti merai: sekasi dabartiniams vadovams
Rinkimų komisijoms skaičiuojant savivaldos rinkimų rezultatus, aiškėja savivaldybės, merą galinčios išsirinkti jau per pirmąjį turą – dažniausiai pergalę galės švęsti ligšioliniai miesto vadovai.
Joniškio rajono mero rinkimuose užtikrintai pirmauja Liberalų sąjūdžio atstovas parlamentaras Vitalijus Gailius. Suskaičiavus 30 iš 36 apylinkių balsus, V. Gailius yra surinkęs per 54 proc. balsų.
Vilkaviškyje suskaičiavus balsus 33 apylinkių iš 43 pirmauja dabartinis meras socialdemokratas Algirdas Neiberka su 65 proc. balsų.
Kelmės rajone suskaičiavus balsus 23 apylinkes iš 35 „Laisvės ir teisingumo“ atstovas, dabartinis meras Idelfonsas Petkevičius turi 53,5 proc. rinkėjų palaikymą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas, dabartinis Šalčininkų meras Zdislavas Palevičius surinko 82 proc. balsų, suskaičiavus 22 i 35 apylinkių balsus.
Akmenės rajone suskaičiavus pusės apylinkių balsus su 66 proc. pirmauja ilgametis meras socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas.
Jonavos rajone suskaičiavus septynių iš 26 apylinkių balsus dabartinis meras Mindaugas Sinkevičius yra surinkęs 72 proc. rinkėjų balsų.
Marijampolėje dabartinis meras socialdemokratas Povilas Isoda pirmauja su 58,6 proc. balsų, suskaičiavus rinkėjų balsus 15 apylinkių iš 36.
Širvintų rajone suskaičiavus 17 iš 23 apylinkių balsus dabartinė merė Regionų partijos kandidatė Živilė Pinskuvienė pirmauja su 79 proc. balsų.
Pakruojo rajone meras socialdemokratas Saulius Margis pirmauja su 63 proc. balsų suskaičiavus balsus 24 iš 35 apylinkių.
Kretingos rajone per pirmąjį turas gali būti perrinktas Antanas Kalnius. Su politiniu komitetu kandidatuojantis politikas turi 52 proc. rinkėjų palaikymą, suskaičiavus balsus daugiau kaip pusėje rinkimų apylinkių.
Pirmajame ture išrinkti laikomi tie kandidatai, kurie, esant ne mažiau kaip 40 proc. aktyvumui, surenka daugiau kaip 50 proc. dalyvavusiųjų rinkimuose balsų.
Per praėjusius rinkimus 19 kandidatų buvo išrinkti pirmajame ture.
22:00 | Skelbiami pirmieji rezultatai
VRK skelbia pirmuosius rezultatus savivaldos rinkimuose:
Akmenės rajono: socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas (46,67 proc.), antroje vietoje Apolinaras Nicius (26,67 proc.).
Alytaus rajono: dabartinis rajono meras, konservatorius Algirdas Vrubliauskas (37,86 proc.), antroje vietoje Rasa Vitkauskienė (33,57 proc.).
Lazdijų rajono: Ausma Miškinienė (40, 75 proc.), Artūras Margelis (32, 92 proc.).
Anykščių rajono: Dainius Žiogleis (28,54 proc.), antorje vietoje Kęstutis Tubis (22,02 proc.).
Širvintų rajono: Živilė Pinskuvienė (81,10 proc.), Anna Kuznecovienė (5,61 proc.).
Biržų rajono: Kęstutis Knizikevičius (24,59 proc.), Kęstutis Isakas (19,13 proc.).
Jonavos rajono: Mindaugas Sinkevičius (81,75 proc.), antroje vietoje Gintas Jasiulionis (4,76 proc.).
Joniškio rajono: Vitalijus Gailius (52,87 proc.), Vaida Aleknavičienė (23,22 proc.).
Jurbarko rajono: Skirmantas Mockevičius (23,58 proc.), antroje vietoje Gintaris Stoškus (16,67 proc.).
Kaišiadorių rajono: Algimantas Radvila (20,80 proc.), Šarūnas Čėsna (19,47 proc.).
Kalvarijos: Karolis Babeckas (27,04), Nerijus Šidlauskas (23,90 proc.).
Kauno rajono: Valerijus Makūnas (87,28 proc.), Artūras Orlauskas (3,47 proc.).
Kazlų Rūdos: Mantas Varaška (75,76 proc.), Marius Žitkus (9,85 proc.).
Kelmės rajono: Ildefonsas Petkevičius (56,46 proc.), Stasys Jokubauskas (16,11 proc.).
Kėdainių rajono: Viktoras Fiodorovas (28,90 proc.), Saulius Grinkevičius(20,03 proc.).
Klaipėdos rajono: Bronius Markauskas (48,47 proc.), Sigitas Karbauskas (29,08 proc.).
Kretingos rajono: Antanas Kalnius (51,47 proc.), Egidijus Viskontas (13,29 proc.).
Kupiškio rajono: Dainius Bardauskas (40,39 proc.), Vidmantas Paliulis (24,14 proc.).
Mažeikių rajono: Eimantas Salatka (26,41 proc.), Rūta Matulaitienė(24,26 proc.).
Molėtų rajono: Saulius Jauneika (46,28 proc.), Petras Čimbaras (17,36 proc.).
Pagėgių: Kęstas Komskis (47,01 proc.), Edgaras Kuturys (18,80 proc.).
Pakruojo rajono: Saulius Margis (59,68 proc.), Saulius Gegieckas (13,31 proc.).
Panevėžio rajono: Antanas Pocius (33,19 proc.), Edmundas Toliušis (32,61 proc.).
Pasvalio rajono: Gintautas Gegužinskas (44,00 proc.), Neringa Trinskienė (23,00 proc.).
Plungės rajono: Audrius Klišonis (56,07 proc.), Mindaugas Kaunas (19,12 proc.).
Radviliškio rajono: Jolanta Margaitienė (23,46 proc.), Gediminas Lipnevičius (17,57 proc.).
Raseinių rajono:Andrius Bautronis (33,64 proc.), Arvydas Nekrošius (20,25 proc.).
Rietavo: Antanas Černeckis (64,60 proc.), Alfredas Mockus (25,66 proc.).
Rokiškio rajono: Ramūnas Godeliauskas (55,26 proc.), Antanas Vagonis (13,85 proc.).
Šakių rajono: Edgaras Pilypaitis (32,87 proc.), Darius Jakavičius (31,49 proc.).
Šalčininkų rajono: Zdzislav Palevič (87,44 proc.), Alicija Ščerbaitė (10,23 proc.).
Šiaulių rajono: Česlovas Greičius (61,99 proc.), Darius Simonavičius (8,60 proc.)
Šilutės rajono: Vytautas Laurinaitis (43,75 proc.), Žygimantas Kurlianskis (18,75 proc.)
Švenčionių rajono: Rimantas Klipčius (67,37 proc.), Šarūnas Birutis (26,32 proc.).
Telšių rajono: Valentinas Bukauskas (38,10 proc.), Tomas Katkus (18,25 proc.)
Trakų rajono: Andrius Šatevičius (40,71 proc.), Nerijus Šiaulys (26,55 proc.).
Utenos rajono: Alvydas Katinas (44,05 proc.), Marijus Kaukėnas (22,62 proc.).
Varėnos rajono: Edvinas Grikšas (37,45 proc.), Algis KAŠĖTA (34,26 proc.).
Vilkaviškio rajono:Algirdas Neiberka (65,92 proc.), Žilvinas Gelgota (18,08 proc.).
Zarasų rajono: Nikolajus Gusevas (35,48 proc.), Nijolė Guobienė (19,35 proc.).
21:51 | Išaugęs rinkėjų aktyvumas rodo savivaldos rinkimų reikšmės didėjimą – politologai
Rinkėjų aktyvumas šiuose savivaldos rinkimuose neparodė dramatiškų pokyčių, bet jo augimas lyginant su ankstesnių rinkimų ciklais gali signalizuoti apie didėjančią jų reikšmę gyventojams, sako politologai.
„Kažkokių labai didelių dramatiškų pokyčių nėra, lyginant su praeitais rinkimais. Kitą vertus, simboliška, kad šiuose savivaldos rinkimuose aktyvumas buvo didesnis negu 2020-ųjų Seimo rinkimuose (47,16 proc. – BNS). Tai, sakyčiau, įvykis įdomus, nes paprastai savivaldos rinkimus laikome antraeiliais (...). Panašu, kad savivaldos rinkimų reikšmė didėja gyventojų akyse“, – BNS sekmadienio vakarą sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė Ainė Ramonaitė.
Jos kolega iš TSPMI Mažvydas Jastramskis taip pat pastebi, kad aktyvumo rodikliai neatnešė „kažkokių revoliucijų“, nors lyginant su ankstesniais savivaldos rinkimais jis išaugo maždaug procentiniu punktu.
„Rinkėjų aktyvumas, kaip savivaldos rinkimuose Lietuvoje, yra tikrai neblogas, nes jis yra didesnis, nei praėjusiuose Seimo rinkimuose. Aišku, ten buvo covidas, tad palyginti labai sunku. Bet 2016-aisiais Seimo rinkimuose buvo 52,7 proc., tai atsiliekame nedaug ir tai yra gerai“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose šiemet dalyvavo didžiausia rinkėjų dalis per pastaruosius dvidešimt metų – aktyvumas siekia beveik 49 procentus.
21:41 | Blinkevičiūtė atsakė, kodėl socialdemokratai didmiesčiuose atrodo silpnai: „Viskas persipynę“
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tradicinių partijų rezultatai per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus yra prastesni dėl to, kad „viskas persipynę“. Anot jos, gyvendami didmiesčių rajonuose, tačiau dirbdami didmiesčiuose, žmonės gali balsuoti už skirtingas politines jėgas.
Didžiausiu rinkėjų aktyvumu šiemet pasižymėjo Birštono savivaldybė – čia savo balsus atidavė 65,65 proc. rinkėjų.
LSDP vadovė sako besitikinti, kad partiją atstovaujanti dabartinė Birštono merė Nijolė Dirginčienė čia bus perrinkta dar vienai kadencijai. V. Blinkevičiūtė taip pat viliasi, kad sėkmė partijos lauks ir kitose savivaldybėse.
„Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas labai stiprus. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius“, – paklausta apie stipriausius kandidatus vardija ji.
Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šiemet nusprendė vėl kandidatuoti į merus ir pasirinko rinkimuose dalyvauti su LSDP sąrašu, taip vasarą nustebindamas ne vieną gyventoją.
„Pirmiausia noriu pasakyti, kad Vytautas yra pakankamai suaugęs ir subrendęs žmogus. Keturis metus jis nepriklausė jokiai partijai. Jis įstojo į mūsų partiją neatsitiktinai. <...> Man atrodo, kad labai natūralus jo pasirinkimas, labai didžiuojuosi ir sveikinu“, – kalba V. Blinkevičiūtė.
Paklausta, kodėl tradicinės partijos, tarp jų ir socialdemokratai, didžiuosiuose miestuose atrodo prastai, V. Blinkevičiūtė aiškina, jog visa tai yra persipynę.
„Kauno miesto situacija visiems yra labai aiški, bet šalia yra Kauno rajonas, kur pasitikėjimas socialdemokratams yra. Kauno rajono gyventojai dirba Kaune, gyvena Kauno rajone ir atiduoda balsus už mūsų merą Makūną ir socialdemokratus. Taip, kad čia viskas persipynę“, – sako ji.
20:33 | Pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai dėl rinkimų pažeidimų
Policija kol kas yra pradėjusi septynis ikiteisminius tyrimus dėl rinkimų pažeidimų, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Anot jo, šis skaičius yra gerokai mažesnis nei per 2019 m. vykusius rinkimus. Vis dėlto gali būti, kad ikiteisminių tyrimų skaičius šiek tiek padidės – tikslinamos aplinkybės dėl dar aštuonių pranešimų.
Policijos generalinis komisaras R. Požėla sako, kad policija šių rinkimų metu darbo turėjo, ir tikėtina, dar turės. Reikės atlikti surinktos medžiagos vertinimą, bus pradėtas pasirengimas antram rinkimų turui. Policija nuo išankstinio balsavimo dienos iki šeštadienio buvo gavusi 61 pranešimą apie galimus pažeidimus. Buvo pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai, dar gali būti pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai – tikslinamos aplinkybės.
Anot R. Požėlos, jau dėl galimų pažeidimų yra pateikti įtarimai dviem asmenims. „Pranešimai apie įtarimus yra pateikti dviem asmenims“, – sako jis.
Sekmadienį iki 19 val. policija gavo 84 pranešimus, ikiteisminių tyrimų sekmadienį nebuvo pradėta. Ikiteisminiai tyrimai registruoti dėl trukdymo pasinaudoti balsavimo teise. Lyginant su 2019 m. vykusiais rinkimais, gautas panašus pranešimų skaičius. Tačiau kitaip nei praėjusių rinkimų metu, šiemet daugiausia pranešimų gauta dėl agitacijos pažeidimų.
Daugiausia pranešimų fiksuota Alytaus ir Vilniaus teritorijose. Šiemet užfiksuota žymiai mažiau nusikalstamų veikų – septynios, o 2019 m. buvo pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai. „Baltųjų pirštinių“ vadovas Laimonas Petreikis sako, kad organizacija fiksavo daugiau nei 350 pranešimų apie galimus pažeidimus. 200 iš jų fiksuoti būtent organizacijos stebėtojų, likę – gauti pranešimai iš piliečių.
Anot jo, dominuoja agitacijos laikotarpio draudimo pažeidimo atvejai, toliau buvo vykdoma reklama. Taip pat fiksuota nemažai VRK specialistų klaidų. Fiksuota neantspauduotų balsadėžių arba netinkamai antspauduotų balsadėžių atvejų. Fiksuota atvejų, kai VRK nenaudojo juodų lakštų, skirtų uždengti rinkėjų duomenis, taip pat atvejų, kai į balsavimo kabinas buvo leista eiti po du rinkėjus.
Sekmadienio ryto duomenimis, policija yra pradėjusi septynis ikiteisminius tyrimus dėl rinkimų pažeidimų. Pačią rinkimų dieną tyrimų dėl to nepradėta.
Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.
20:23 | Skelbia, kas balsavo aktyviausiai
Aktyviausiai balsavo Birštono rinkėjai – 65,65 proc., Pagėgių savivaldybėje aktyvumas siekė 64,56 proc., Lazdijų rajone – 59,9 proc., Šalčininkų rajone – 59,79 procento. Palyginti su didžiaisiais miestais, šie rajonai taip pat rinkėjų aktyvumu išsiveržė į priekį.
Vilniuje savo valią savivaldos rinkimuose pareiškė 49,25 proc., Kaune – 53,71 proc. rinkėjų. Panevėžyje jau balsavo 41,03 proc., Šiaulių mieste – 45,85 proc. rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs buvo Panevėžio rajono rinkėjai, kur aktyvumas siekia 38,17 proc., Šiaulių rajone – 40,53 proc., Klaipėdos mieste – 40,65 procento.
„Bendras aktyvumas yra beveik 49 procentai, palyginti su praėjusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, šis procentas yra didesnis, nes 2019 metais rinkėjų aktyvumas siekė 47,8 procento.
Kai kas prognozuoja, kad galbūt sutiksės paskutiniai balsai į sistemą ir galbūt netgi pasieksime 50 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
20:01 | Rinkimai baigėsi Rinkimų apylinkės 20 val. užsidarė
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose šiemet dalyvavo didžiausia rinkėjų dalis per pastaruosius dvidešimt metų – aktyvumas siekia beveik 49 procentus.
Sekmadienį iki balsavimo pabaigos 20 val. apylinkėse balsavo 39,56 proc. rinkėjų, o dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 48,97 procento.
2019 metais bendras aktyvumas siekė 47,9 procento: rinkimų dieną iki 20 val. tuomet balsavo 41,55 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 procento.
Per dar ankstesnius rinkimus 2015 metais bendras aktyvumas siekė 47,18 proc., 2011 metais – 44,08 proc., 2007 metais – 41,3 procento.
Aktyvumas per pastarąjį dvidešimtmetį buvo didesnis tik 2002 metais, kai savo valią savivaldos rinkimuose pareiškė apie 53 proc. rinkėjų.
Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.
VRK duomenimis, daugiausiai kandidatų į merus iškelta Vilniaus (16), Šiaulių (12) ir Klaipėdos (11) miestuose, mažiausiai, po tris, yra Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.
Teisę balsuoti rinkimuose turi beveik 2,4 mln. rinkėjų.
19:21 | Vilniuje ir Šalčininkuose – galimi rimti pažeidimai: balsų pirkimo atvejis, neantspauduoti biuleteniai
Iki 19 valandos „Baltosios pirštinės“ gavo informacijos apie 323 galimus rinkimų pažeidimus, rašoma pranešime spaudai. 189 atvejus fiksavo nepriklausomi stebėtojai, o 134 pranešimai gautai iš gyventojų.
Baigiantis rinkimų dienai, tendencijos išlieka tos pačios: didžiąją gyventojų atsiųstų pranešimų dalį sudaro pranešimai apie galimus politinės reklamos skelbimo pažeidimus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, tuo metu stebėtojų pranešimuose dominuoja pranešimai apie netinkamą rinkimų apylinkių komisijų darbą – blogai užplombuotas balsadėžes, nenaudojamus duomenų apsaugai užtikrinti skirtus juodus lakštus ir kitas komisijų darbo klaidas.
19:04 | Liko paskutinė proga atiduoti balsą, aktyvumas iki 19 val. – 47,69 proc.
Rinkimų apylinkės bus atviros iki 20 val., tad rinkėjai turi paskutinę progą balsuoti savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose.
VRK duomenimis, iki 19 val. savo valią pareiškė 38,29 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 9,4 proc. rinkėjų, tad iš viso iki 19 val. balsavo jau 47,69 proc. rinkėjų. Aktyviausiai balsuoja Birštono savivaldybės rinkėjai – 66,43 proc. jau pareiškė savo valia. Pasyviausiai prie balsadėžių renkasi Panevėžio rajono gyventojai – čia aktyvumas siekia 37,22 proc.
2019 metais iki 19 val. rinkimų dieną buvo balsavę 40,31 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 46,56 procento.
18:15 | Iki 18 val. balsavo daugiau nei 45 proc. rinkėjų
VRK duomenimis, iki 18 val. savo valią pareiškė 36,11 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 9,4 proc. rinkėjų, tad iš viso iki 18 val. balsavo jau 45,5 proc. rinkėjų. Aktyviausiai balsuoja Pagėgių savivaldybės rinkėjai – 62,34 proc. jau pareiškė savo valia. Pasyviausiai prie balsadėžių renkasi Panevėžio rajono gyventojai – čia aktyvumas siekia 35,64 proc.
2019 metais iki 18 val. rinkimų dieną buvo balsavę 38,13 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 44,38 procento.
18:10 | Policija gavo 71 skundą
Policija tikslina aplinkybes dėl keturių sekmadienį gautų pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus Kauno, Alytaus ir Tauragės apskrityse.
Tai BNS pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
„Dėl dviejų pranešimų pradėtos aplinkybių tikslinimo procedūros Tauragės apskrityje, po vieną – Alytaus ir Kauno apskrityse“, – BNS sakė jis.
Po aplinkybių patikslinimo paprastai sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iki 17 val. policija gavo 71 pranešimą apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus.
„Daugiausia gauta iš Alytaus apskrities“,– BNS sakė policijos atstovas.
Pareigūnai taip pat skelbė, kad sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų metu gauna pranešimų apie neblaivius į rinkimų apylinkes vežamus asmenis, tačiau ikiteisminių tyrimų kol kas dėl to nepradėta.
Policija atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl galimo rinkėjų papirkimo, jie pradėti iki sekmadienio, pagrindinio balsavimo rinkimuose dienos.
17:12 | Rinkimuose valią pareiškė daugiau nei 40 proc. rinkėjų
VRK duomenimis, iki 17 val. savo valią pareiškė 33,7 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 9,4 proc. rinkėjų, tad iš viso iki 17 val. balsavo jau 43,1 proc. rinkėjų. Aktyviausiai balsuoja Pagėgių savivaldybės rinkėjai – 60,13 proc. jau pareiškė savo valia. Pasyviausiai prie balsadėžių renkasi Panevėžio rajono – čia aktyvumas siekia 33,90 proc.
2019 metais iki 17 val. rinkimų dieną buvo balsavę 35,54 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 41,79 procento.
16:10 | Policija tikslina aplinkybes dėl trijų pranešimų apie pažeidimus per rinkimus
Policija tikslina aplinkybes dėl trijų sekmadienį gautų pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus Kauno, Alytaus ir Tauragės apskrityse.
Tai BNS pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
„Dėl trijų pranešimų pradėtos aplinkybių tikslinimo procedūros: Kauno, Alytaus ir Tauragės apskrityse“, – BNS sakė jis.
Po aplinkybių patikslinimo paprastai sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iki 15 valandos gauti 55 pranešimai apie galimus pažeidimus per rinkimus.
„Dominuoja Alytaus ir Vilniaus apskritys. Pranešimai apie galimus papirkimus sudaro apie 20 procentų pranešimų“, – BNS sakė policijos atstovas.
Pareigūnai taip pat skelbė, kad sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų metu gauna pranešimų apie neblaivius į rinkimų apylinkes vežamus asmenis, tačiau ikiteisminių tyrimų kol kas nepradėta.
Policija atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo, jie pradėti iki sekmadienio, pagrindinio balsavimo rinkimuose dienos.
15:34 | Skuodo rajono pastate, kur vyksta balsavimas, kilo gaisras
Pranešimas buvo gautas 14.42 val., pranešta, kad rūksta dūmai.
Po 15 val. gaisras buvo lokalizuotas. Paaiškėjo, kad buvo užsidegusi antrame pastato aukšte esanti elektros skydinė.
„Pirmame aukšte yra balsavimo apylinkė, gaisras kilo antrame aukšte“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Pasak jo, žmonės evakuoti, policijos pareigūnas įvykio metu buvo vietoje, todėl balsadėžė saugoma.
„Toliau turbūt spręs VRK, ar perkelti balsavimą į kitą vietą, ar toliau tęsti,“ – BNS sakė R. Matonis.
15:15 | Baltosios pirštinės: rinkėjų papirkimo atvejų nefiksuojama, tačiau daugėja pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas
Iki 15 valandos „Baltosios pirštinės“ gavo informacijos apie 225 galimus rinkimų pažeidimus: 134 atvejus fiksavo nepriklausomi stebėtojai, o 91 pranešimas gautas iš gyventojų. Didžiąją gyventojų atsiųstų pranešimų dalį sudaro pranešimai apie galimus politinės reklamos skelbimo pažeidimus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, tuo metu stebėtojų pranešimuose dominuoja pranešimai apie netinkamą rinkimų apylinkių komisijų darbą, kai kuriais atvejais – nereagavimą į pagrįstas stebėtojų pastabas komisijai ir partijų deleguotiems stebėtojams.
Šiuos savivaldybių tarybų ir merų rinkimus stebi beveik 300 stebėtojų. Iki 15 valandos jie jau aplankė ir patikrino beveik 250 apylinkių visoje Lietuvoje. Maždaug trečdalyje apylinkių, kuriose fiksuoti galimi pažeidimai – neteisingai plombuotos balsadėžės. Daug pranešimų gaunama ir apie galimus duomenų apsaugos pažeidimus, kai apylinkių komisijų nariai garsiai skaito rinkėjų kontaktinius duomenis arba nenaudoja juodų lakštų, skirtų uždengti kitų rinkėjų asmens duomenis, atėjusiam balsuoti asmeniui pasirašant rinkėjų sąraše.
Stebėtojai taip pat pastebi, kad susidūrusios su didesniu rinkėjų srautu, kai kurių apylinkių komisijos nespėja kontroliuoti, jog į balsavimo kabinas rinkėjai eitų po vieną. Dėl to „Baltosios pirštinės“ mato didėjančią riziką, kad ne tik gali būti neužtikrinamas balsavimo slaptumas, bet ir rinkėjo laisvo apsisprendimo teisė.
Aktyviausiai rinkimus savanoriai stebi Vilniaus mieste ir rajone, Trakų ir Plungės rajonuose bei Kaune. Visoje Lietuvoje taip pat važinėja daugiau nei 10 mobilių stebėtojų ekipažų. „Baltųjų pirštinių“ biuras aktyviai reaguoja į gaunamus gyventojų pranešimus ir koordinuoja apylinkėse esančių stebėtojų veiklą, nukreipdami juos į apylinkes, iš kurių rinkėjai praneša apie galimus pažeidimus. Pasibaigus balsavimui ir 20 valandą uždarius rinkimų apylinkes, dalis „Baltųjų pirštinių“ savanorių liks stebėti balsų skaičiavimo procedūros.
„Baltosios pirštinės“ ragina žmones rinkimuose dalyvauti atsakingai: einant balsuoti su savimi turėti asmens dokumentą, o apie pastebėtus galimus pažeidimus pranešti „Baltosioms pirštinėms“ www.baltosiospirstines.lt/pranesti, tiesiogiai Vyriausiajai rinkimų komisijai arba policijai.
15:09 | VRK pirmininkė: šiemet balsų skaičiavimas užtruks
VRK duomenimis, iki 15 val. savo valią pareiškė 27,88 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 9,4 proc. rinkėjų, tad iš viso iki 15 val. balsavo jau 37,29 proc. rinkėjų. Aktyviausiai balsuoja Pagėgių savivaldybės rinkėjai – 50,66 proc. jau pareiškė savo valia. Pasyviausiai prie balsadėžių renkasi Panevėžio rajono – čia aktyvumas siekia 26,21 proc.
2019 metais iki 15 val. rinkimų dieną buvo balsavę 29,14 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 35,39 procento.
„Kadangi šiemet iš anksto balsavo beveik 71 tūkst. rinkėjų daugiau, vadinasi, šiek tiek ilgiau užtruks ir balsų skaičiavimas“, – sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
14:23 | Pranešama apie neblaivius į apylinkes savivaldos rinkimų metu vežamus žmones
Pareigūnai sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų metu gauna pranešimų apie neblaivius į rinkimų apylinkes vežamus asmenis, tačiau ikiteisminių tyrimų kol kas nepradėta, BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
„Maždaug 10 iš visų per 30-ties gautų pranešimų yra apie rinkėjų papirkinėjimus. Šį informacija tikrinama, pranešimai gauti iš Vilniaus, Alytaus ir Tauragės apskričių, – sakė policijos atstovas. – Pranešimai labai panašūs – žmonės mato neblaivius asmenis, kuriuos kažkas atveža, ir jiems kyla įtarimų, kad jie galimai už alkoholį ar pinigus papirkinėjami.“
Likusieji policijos gauti pranešimai – apie neleistiną rinkimų agitaciją.
Pasak R. Matonio, pagal gautus pranešimus sekmadienį kol nėra pradėta nė vieno naujo ikiteisminio tyrimo.
Pareigūnai atlieka anksčiau pradėtus septynis ikiteisminius tyrimus dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo.
Savivaldos rinkimuose iki 14 valandos jau balsavo trečdalis rinkėjų.
14:07 | Rinkimuose valią pareiškė trečdalis rinkėjų, aktyviausi – Pagėgių gyventojai
VRK duomenimis, iki 14 val. savo valią pareiškė 24,16 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 9,4 proc. rinkėjų, tad iš viso iki 14 val. balsavo jau 33,6 proc. rinkėjų. Aktyviausiai balsuoja Pagėgių savivaldybės rinkėjai – 50,66 proc. jau pareiškė savo valia. Pasyviausiai prie balsadėžių renkasi Panevėžio rajono – čia aktyvumas siekia 26,21 proc.
2019 metais iki 14 val. rinkimų dieną buvo balsavę 25,21 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 31,46 procento.
13:22 | Į Klaipėdos mero postą pretenduojanti L.Girskienė: tikiuosi patekti į antrąjį turą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatė į Klaipėdos merus Ligita Girskienė sako besitikinti patekti į antrąjį turą, kovoje dėl šio posto mato penkis stiprius kandidatus.
„Iš tikrųjų, aš tikiuosi pagal tai, kiek teko bendrauti su žmonėmis, kad pateksiu į antrą turą, o kas bus tas antras – sunku pasakyti“, – sekmadienį po balsavimo savo apylinkėje Klaipėdoje BNS sakė L. Girskienė.
Politikės vertinimu, žmonės palaiko „Laisvė ir teisingumas“ kandidatą Remigijų Žemaitaitį, „didelę ambiciją“, pasak jos, turi konservatorių kandidatas Audrius Petrošius, kaip rimtą varžovą ji mato ir su rinkimų komitetu kandidatuojantį Arvydą Vaitkų.
„Tarp kitko, paradoksas, kad patys dirbom jam per praėjusią rinkimų kampaniją, dabar konkuruoti tenka, kadangi tokį sprendimą priėmė“, – pridūrė L. Girskienė.
Praėjusiuose savivaldos rinkimuose nepartinis A. Vaitkaus buvo „valstiečių“ kandidatas.
Politikė sako norinti, jog į tarybą patektų ne mažiau LVŽS atstovų nei praėjusiuose rinkimuose, kai „valstiečiai“ pelnė septynis mandatus.
„Norėtume ne mažiau kaip praėjusį kartą – nuo septynių iki dešimties mandatų. Būtų mūsų puikus rezultatas, kad galėtume diktuoti sąlygas norėtųsi“, – sakė L. Girskienė.
Ji yra viena iš dviejų moterų tarp 11 kandidatų į uostamiesčio merus. Pasak „valstietės“ Seimo narės, moterų nedaug ir partijų sąrašuose, o tai ji sieja su tebegyvuojančiais stereotipais.
„Vis dar pas mus visuomenėje gajūs stereotipai, kad moteris turi būti namų židinio kūrentoja, prie viryklės stovėti. Aš net agitaciją vykdydama išgirdau tokį pasakymą – mano miestui boba nevadovaus. Buvo ir tokių, – kalbėjo L. Girskienė. – Aš su tuo nuolat susiduriu, į moteris politikes kitaip žiūri nei į vyrus. Vyrauja stereotipai, kad politikoje turi būti vyrai“.
13:18 | Saulius Skvernelis: šie rinkimai bus atspirties taškas
„Beveik 50 savivaldybių dalyvaujame rinkimuose, turime stiprius kandidatus, turime stiprius sąrašus, tai čia jau yra laimėjimas. O šie rinkimai bus atspirties taškas, kur mes galėsime lygintis.
Kol kas neturime su kuo pasilyginti. Esu dėkingas visai bendruomenei, kad mes sugebėjome per tokį trumpą laiką pasirengti ir, tikiuosi, kad rezultatas bus tikrai geras“, – sekmadienį žurnalistams po balsavimo kalbėjo S. Skvernelis.
Demokratų lyderis teigė, kad sudėtinga nuspėti, kur jo partijos kandidatams seksis geriausiai.
„Labai skirtingi skyriai yra, labai skirtingos savivaldybės yra. Tikimės turėti nemažiau, nei dabar turime merų. Dabar tie merai yra išrinkti su kitomis politinėmis jėgomis. Norėčiau, kad turėtume atstovus kiekvienoje taryboje, kur dalyvaujame rinkimuose“, – teigė S. Skvernelis.
Demokratams priklauso trys dabar pareigas einantys merai.
„Trys būtų neblogai, bet tikimės kokie šeši ar septyni į antrą turą turėtų patekti“, – prognozavo politikas.
„Tai yra pagrindas nacionaliniams rinkimams. Mes suformavome 49 skyrius. Mes turime struktūrą. <...> Be abejo, tai yra stiprus pagrindas nacionaliniams rinkimams. Mes po šių rinkimų tęsiame darbą, turime dar 10 savivaldybių turėti savo skyrius, nenorėjome verstis per galvą, kad bet ką turėti, turime atsakingai pasirinkti. Tada praktiškai prasidės darbai, kalbant apie Europarlamento, prezidento ir Seimo rinkimus“, – sakė S. Skvernelis.
„Tai pirmas egzaminas mūsų poltinės jėgos ir tai yra pagrindas nacionaliniams rinkimams“, – pridūrė jis.
12:45 | Kandidatas į Klaipėdos merus Audrius Petrošius tikisi patekti į antrąjį turą
Sekmadienį uostamiesčio Muzikos centro apylinkėje balsavęs konservatorių kandidatas į merus Audrius Petrošius sakė besiviliantis patekti į antrą rinkimų turą.
„Žinoma, kaip ir kiekvienas kandidatas, matyt, pirmiausiai sau kelia tikslą patekti į kitą turą. Darėme viską su komanda, kad taip ir būtų, o dabar viskas jau rinkėjų valioje“, – po balsavimo žurnalistams sakė politikas.
Uostamiesčio meras, anot jo, turi būti energingas, ambicingas, kompetentingas ir gebėti suburti žmones bendram tikslui.
„Daugiau energijos, daugiau ambicijos, kompetencijų ir kad suburtų visus į vieną visumą kelyje į naują Klaipėdos amžių ir gyvą Klaipėdą“, – kalbėjo jis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas nemano, kad jam rinkimuose galėjo sutrukdyti buvusiam konservatorių frakcijos Seime nariui Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl galimo mažamečio ir nepilnamečio seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo.
„Aš manau, kad Lietuvos rinkėjas yra pakankamai išsilavinęs, kad vis dėlto atskirtų asmenis nuo asmenų, asmenis nuo organizacijos, ir galvoju, kad Klaipėdoje, bent jau kiek teko vaikščioti pas žmones ir bendrauti su žmonėmis, tai tos skirtys yra gana aiškios. Bent jau su manim nepasirodė, kad būtų tapatinami šitie visi dalykai“, – kalbėjo A. Petrošius.
Jo teigimu, TS-LKD šiuose rinkimuose tikisi iškovoti bent šešias vietas Klaipėdos taryboje – ne mažiau, nei 2019 metais.
„Maksimalių lūkesčių neužsibrėžėme, bet, kaip ir kiekviena komanda, stengiamės atsispirti nuo praėjusių rinkimų, tai yra rodiklis, kaip rinkėjai vertina buvusią mūsų komandos veiklą. Turime ambiciją sau surinkti ne mažiau balsų nei buvo praėjusiuose rinkimuose“, – sakė A. Petrošius.
Apie galimas koalicijas bus galima kalbėti paaiškėjus rinkimų rezultatams, tačiau aišku, kad TS-LKD yra pasirengę bendradarbiauti su visomis politinėmis jėgomis, sako A. Petrošius.
„Pirmiausiai turi pasibaigti rinkimai, turime matyti visą dėlionę ant stalo, iš tikrųjų nėra niekam uždarytos durys – demonstruojame atvirumą ir rinkiminiame procese, lygiai taip pat ir po rinkimų demonstruosime atvirumą ir kalbėsime su visais“, – sakė A. Petrošius.
12:07 | Balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, pasyviausia išlieka Klaipėdos miesto savivaldybė
VRK duomenimis, iki 12 val. savo valią pareiškė 14,97 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 9,4 proc. rinkėjų, tad iš viso iki 12 val. balsavo jau 24,4 proc. rinkėjų. Aktyviausiai balsuoja Neringos savivaldybės rinkėjai – 41,18 proc. jau pareiškė savo valia. Pasyviausiai prie balsadėžių renkasi klaipėdiečiai – čia aktyvumas siekia 17,82 proc.
2019 metais iki vidurdienio rinkimų dieną buvo balsavę 15,4 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 21,65 procento.
12:00 | Andrius Mazuronis tikisi, kad po rinkimų darbiečiai turės daugiau nei vieną merą
Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis viliasi, jog po sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų jo partija turės daugiau nei vieną merą.
„Kadangi dabar turime vieną merą, tai man atrodo pakankamai realistinis toks pasakymas, ko negali pasakyti kitos partijos, bent padvigubinti turimų merų skaičių“, – žurnalistams sekmadienį sakė Vilniuje balsavęs A. Mazuronis.
2019 metų savivaldos rinkimuose Darbo partija iškovojo vieną mero postą Ukmergės rajone, kuriam vadovauti buvo išrinktas Rolandas Janickas.
Anot partijos lyderio, rinkimuose taip pat tikimasi nuo praėjusių rinkimų gautų pozicijų išlaikymo.
„Yra daug puikių žmonių, kuriems yra uždedamos klišės, tai labai norėtųsi tą pakeisti ir labai tikiuosi, kad šie rinkimai bus ta pradžia tiems pokyčiams“, – kalbėjo jis.
A. Mazuronis sakė norintis įrodyti politologams ir rinkimų prognozuotojams, kad Darbo partija nėra vieno žmogaus partija.
Paklaustas, kuriose savivaldybėse partija jaučiasi labiausiai užtikrinta, A. Mazuronis išskyrė Telšius, Kėdainius, Ukmergę, Kretingą, Kauno rajoną, Kaišiadoris.
„Yra daugiau tų apygardų, kur tikimės pakankamai neblogai pasirodyti, ar tai būtų mero pozicija, ar tam tikras skaičius vietų tarybose“, – kalbėjo jis.
Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose Darbo partija savo šansus vertina kukliau.
„Yra tokių apygardų, kur tradiciškai yra labai stiprūs merai, stiprios politinės jėgos ir kuriose ta politinę konkurenciją naujai užmegzti yra pakankamai sudėtinga“, – sakė partijos lyderis.
11:39 | Kandidatas į uostamiesčio merus A. Vaitkus: Klaipėdai reikia pokyčių
Kandidatas į Klaipėdos merus Arvydas Vaitkus sako, kad klaipėdiečiai turėtų aktyviai išreikšti savo valią rinkimuose, nes uostamiesčiui pokyčiai būtini.
Paklaustas, ko tikisi iš naujojo mero, sekmadienį balsuoti atvykęs A. Vaitkus sakė, jog „pačio geriausio, tik pačio geriausio ir permainų, kurių taip reikia Klaipėdai“.
Praėjusiuose rinkimuose buvęs Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus pateko į antrąjį turą, kuriame varžėsi su ilgamečiu Klaipėdos vadovu Vytautu Grubliausku.
2019 metais V. Grubliauskas meru tapo antrajame ture įveikęs (55 proc.) tuometį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltą nepartinį kandidatą A. Vaitkų (44 proc.). Šiemet minėta partija kandidate į merus iškėlė Seimo narę Ligitą Girskienę.
A. Vaitkus nesiryžo prognozuoti, ar panašus scenarijus dėl antrojo turo gali susiklostyti ir šiuose rinkimuose bei teigė, jog tai neilgai trukus paaiškės.
Kandidatas į merus teigė besitikintis taryboje „visos komandos“, tačiau dėl to apsispręs klaipėdiečiai.
„Buvome opozicijoje, reikėjo daug ką sužinoti, įvertinti žmones, kurie dirba savivaldos sistemoje. Nepuolėme į postus, nors jie buvo siūlomi. Sektinas pavyzdys bet kuriai komandai, kurie naujai ateina į miesto valdymą, tarybą, pasiskirsto komitetuose, sužino problematiką iki smulkmenų“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Į Klaipėdos merus kandidatuoja 11 politikų.
11:35 | Policija praneša apie bandymus papirkti rinkėjus
Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio teigimu, sekmadienio rytą gauti keturi pranešimai apie galimus balsavimus už atlygį Vilniaus apskrityje, dar vienas pranešimas gautas iš Tauragės apskrities, tačiau dėl jų ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti. Rinkimų dieną taip pat gauta apie dešimt pranešimų apie agitacijos pažeidimus.
11:06 | VRK: iki 11 val. balsavo 9,73 proc. rinkėjų
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį iki 11 val. balsavo 9,73 proc. rinkėjų.
Aktyviausi rinkėjai Akmenėje (15,26 proc.), Pagėgiuose (14,94 proc.).
Pasyviausiai balsuoja Klaipėdos rajonas (7,35 proc.), Vilkaviškio rajonas (7,85 proc.).
10:31 | Majauskas: visi norime, kad Vilniuje būtų geriau
„Mes visi turime bendrą vardiklį. Visi vilniečiai norime, kad Vilniuje būtų geriau ir šiandien galime prie to prisidėti“, – žurnalistams sakė Vilniuje balsavęs save išsikėlęs kandidatas.
„Kartais žmonės mato skirtingus kelius, bet tikslas yra vienas ir tas pats“, – pridūrė jis.
„Svarbiausia – balsuoti“, – kalbėjo M. Majauskas.
Jam rinkimuose dalyvaujant kaip nepriklausomam kandidatui, M. Majausko vardu į tarybą nekandidatuoja joks sąrašas. Jis teigė rinkęs kitos politinės jėgos sąrašą, pabrėžęs, kad skirtinguose sąrašuose yra daug žmonių, kurie galėtų dorai tarnauti Vilniui.
„Balsavau už sąžiningumą, balsavau už veržlumą ir už skaidrumą“, – kalbėjo politikas.
Į Vilniaus merus kandidatuoja 16 politikų.
10:22 | Aktyviausi rinkėjai Akmenėje, Pagėgiuose
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), šiandien iki 10 val. jau balsavo 5.01 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų.
Galutinių rinkėjų sąraše yra registruoti beveik 2 mln. 400 tūkst. rinkėjų. Rinkimai vyksta 60 šalies savivaldybių. Rinkimai vykdoma 1927 apylinkes.
Rinkimų apylinkėse dirba beveik 15 tūkst. apylinkių komisijų narių.
Šiandieną galima balsuoti savo savivaldybėje, kurioje rinkėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų, t.y., deklaravęs savo vietą iki šių metų sausio 4 dienos.
Iki rinkimų dienos aktyviausiai balsavo rinkėjai Neringos savivaldybėje. Balsavusių buvo kiek daugiau nei 30 proc.
Pasyviausi rinkėjai buvo Kauno rajono savivaldybėje – beveik 5 proc. balsavusių.
Bendras rinkėjų aktyvumas iki rinkimų dienos – beveik 9,5 proc.
Aktyviausios savivaldybės: Akmenės rajonas, Pagėgiai, Švenčionių, Širvintų rajono, Druskininkų savivaldybėse.
Pasyviausios savivaldybės – Klaipėdos rajonas, Neringa.
„Kaip bebūtų keista, nes balsavime iki rinkimų Neringoje balsuojančių buvo labai daug. Na, šiandieną, tikiuosi, suskubs“, – kalbėjo J. Petkevičienė.
Pasyviai taip pat balsuoja rinkėjai Vilkaviškyje ir Panevėžio rajone.
Atvykdami balsuoti rinkėjai privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
„Ne pranešimą, kaip kai kurie rinkėjai laukia, kad galėtų atvykti pabalsuoti. Tokių pranešimų nėra, jų ir nereikia turėti. Tiesiog atvykite su asmens dokumentu iki 20 val. į savo rinkimų apylinkę“, – nurodo VRK komisijos pirmininkė.
Jeigu kyla klausimų, kur balsuoti, galite skambinti trumpuoju telefonu 1855.
„Jau vien per šiandieną nuo pat ryto skambinta buvo beveik 300 kartų, ir dažniausiai rinkėjai teiraujasi, koks apylinkės adresas“, – sako J. Petkevičienė.
Iki šiol nebuvo gauta kreipimųsi dėl paneigimo kompromituojančios informacijos. Todėl, anot VRK pirmininkės, galima tik pasidžiaugti.
Šio ryto policijos duomenimis, yra pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai dėl Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio galimų pažeidimų – dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.
Daugiausia gautų pranešimų dėl galimų Baudžiamojo kodekso pažeidimų yra Vilniaus apskrityje ir Alytaus apskrityje.
„Bet vėlgi, norėčiau pasidžiaugti, kad gal taip ramiai rinkimai praeis, nes ypatingesnių pažeidimų kol kas nėra fiksuota“, – sakė J. Petkevičienė.
09:40 | VRK: iki 9 val. balsavo 2,01 proc. rinkėjų
Kovo 5 dieną vykstančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iki 9.00 val. rinkėjų aktyvumas siekia 2,01 proc., skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Aktyviausi rinkėjai Pagėgių rajone – 3,30 proc.
Mažiausias aktyvumas Klaipėdos rajone – 1,23 proc. balsavusių rinkėjų.
09:32 | Policija dėl galimų pažeidimų per rinkimus atlieka septynis ikiteisminius tyrimus
Lietuvos policija atlieka septynis su savivaldos rinkimais susijusius ikiteisminius tyrimus, apie galimus rinkimų pažeidimus pareigūnai nuo vasario gavo 80 pranešimų.
„Visi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dar iki balsavimo sekmadienį, šiandien gauta pranešimų tik apie neleistiną agitaciją. Rinkimai vyksta ramiai“, – BNS sekmadienį sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Du ikiteisminius tyrimus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise atlieka Alytaus apskrities pareigūnai.
Be to, buvo gauta informacija, kad Telšiuose, Žemaitės gatvėje, keturiems rinkėjams buvo pasiūlyta balsuoti už nurodytą asmenį, jiems žadėtas 5 eurų piniginis atlygis.
Klaipėdoje irgi įtariama, kad buvo atvežtas asmuo, kuris galimai balsavo už atlygį.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise taip pat atliekamas ir Švenčionių rajone.
Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos, kad iš Švenčionėlių miestelio keli asmenys automobiliu bus vežami į Švenčionių mieste esančią rinkimų apylinkę, kad, įtariama, už atlygį balsuotų išankstiniuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Dėl galimų pažeidimų per savivaldos rinkimus dar du ikiteisminius tyrimus pagal tą patį straipsnį atlieka Utenos apskrities policija.
Baudžiamasis kodeksas už psichinės prievartos, apgaulės panaudojimą prieš teisę balsuoti ar būti renkamam turintį asmenį arba jo papirkimą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Jei šie veiksmai buvo atliekami sistemingai arba dėl jų rinkimai ar referendumas pripažinti negaliojančiais, asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Nuo antradienio ir ketvirtadienio vyko išankstinis balsavimas, penktadienį balsuota specialiuosiuose punktuose ir namuose. Pagrindinis balsavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose vyksta sekmadienį.
Šiuose rinkimuose renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
Lietuvoje vyksta savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai
Mero posto siekia 433 kandidatai – 9 išsikėlė patys, 397 iškėlė politinės partijos, 27 yra politinių komitetų atstovai. Dėl 1498 vietų savivaldybių tarybose varžosi 13 769 kandidatai.
Beveik 44 proc. kandidatų nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 8,4 proc. tvirtino turintys aukštesnįjį, 7,9 proc. – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 7,5 proc. – aukštąjį, 7,1 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą, 6,9 – vidurinį, o 17 proc. kandidatų pasirinko iš viso nenurodyti rinkėjams, kokius mokslus yra baigę.
VRK duomenimis, šiemet savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvauja apie pusę tūkstančio teistumą turinčių kandidatų, tai yra dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus.
Nuteistųjų duomenų bazėje esantys duomenys atskleidžia, kad į savivaldą kandidatuoja įvairias nusikalstamas veikas praeityje padarę ir už jas bausmes jau atlikę asmenys.
Populiariausi šių metų savivaldos rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Mindaugas ir Kęstutis.
Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčiųjų Daivos, Linos ir Rasos vardus.
Daugiau kaip 61 proc. kandidatų savo biografijose nurodė, kad yra susituokę. 13 proc. deklaravo, jog yra nevedę arba netekėjusios. Beveik 11 proc. pažymėjo, kad yra išsiskyrę. Kandidatai-našliai sudaro beveik 4 proc. Esantys partnerystėje nurodė 0,5 proc. kandidatų. Daugiau kaip 10 proc. duomenų apie savo šeiminę padėtį nepateikė.
Antrasis tiesioginių merų rinkimų turas, tose savivaldybėse, kuriose jo prireiks, vyks kovo 19 d.
13 val. ·
Na ką, baigiasi įstatymo leistas politinės agitacijos laikas. Metas išimti ir tą koalicijos STIPRI ŠEIMA – STIPRUS KAUNAS SĄRAŠO NR.4 paveiksliuką.
Įdedu vėl numylėtą gimtųjų Biržų ežero Širvėnos užtvankos nuotrauką. Toli, kitame krante – evangelikų reformatų, mano motinos bažnyčios, bokštas. Ir vanduo, krintantis kaip mano laikas, žemyn.
Noriu dabar paprašyt tų, kurie nebalsuosit už šią koaliciją. Ateikit visi ir balsuokit už ką norit.
Tik nebalsuokit už Valstybės, Tautos ir Šeimos griovėjus: „Tėvynės“ sąjungą, liberalus, „laisviečius“ ir visus jų naikinančius valstybę sprendimus palaikančius socdemus. Ir jokiu būdu ne už „naująją“ visų perėjūnų ir politinių perbėgėlių pseudopartiją – S.Skvernelio sukurtą ir šešėlinių grupuočių finansuojamą darinį.
Valstybės naikintojams šiuose rinkimuose – vieningas NE ir nei vieno balso!
