Žinoma, variantų gali būti įvairių: V. Sinkevičius gali būti Europos Parlamento narys, bet dalyvauti Seimo rinkimuose, taip pat gali vėliau apsispręsti užimti kokias nors pareigas Lietuvoje ir atsisakyti mandato Europos Parlamente. Tačiau šiuo metu apie tokius sprendimus V. Sinkevičius nekalba ir sako, jog sprendimai bus priimti, kai tam ateis laikas.
Tai nėra nauja politikų taktika, nes šiemet Lietuvoje vyksta net treji rinkimai, o žinomų veidų politikos padangėje nėra tiek daug, todėl kai kurie žinomiausi politikai dalyvauja keliuose rinkimuose, bet iki paskutinės minutės nesako, ką ketina galiausiai pasirinkti – darbą Lietuvoje ar užsienyje. Labiausiai dėl to pašiepiama socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
Šaipydamasis iš V. Blinkevičiūtės demokratų lyderis Saulius Skvernelis replikavo, kad demokratų sprendimai irgi bus paskelbti po birželio 15-osios. Šią datą nuolat mini V. Blinkevičiūtė, nes tuomet bus paskelbtas sureitinguotas socialdemokratų sąrašas Seimo rinkimams, kurie vyks spalio mėnesį.
„Dėl ateities bus bendri partijos sprendimai, šiandien mes diskutuojame apie Europos Parlamento rezultatus“, – teigė V. Sinkevičius.
„Partija priims atitinkamus sprendimus...“, – toliau tęsė politikas, bet minties nepabaigė.
„Po birželio 15-osios“, – replikavo S. Skvernelis ir visa spaudos konferencijų salė prapliupo juoku. Paskui jis pridūrė, kad demokratai sprendimus priims liepos mėnesį.
Kam naudinga, kad Europos Parlamento rinkimai vyko atskirai
Mandatą iškovojusio V. Sinkevičiaus buvo paklausta ir apie tai, kodėl vis tik Europos Parlamento rinkimai vyko visiškai jų nepriderinus prie prezidento rinkimų antrojo turo, kaip kad buvo daroma anksčiau. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad Europos Parlamento rinkimų data nusprendžiama visai Europos Sąjungai bendrai, rinkimai Europos šalyse vyko nuo birželio 6 iki 9 dienos.
Iš V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio atsakymo galima aiškiai suprasti, kad, jų nuomone, didžiausiai Eurppos liaudies partijos šeimai priklausanti valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai specialiai nedarė nieko, kad Europos Parlamento rinkimai būtų paslinkti taip, jog juose dalyvauti didesnis rinkėjų kiekis.
„Kalbant apie tai, kas galėjo būti ar nebegalėjo būti, tai nurašykime tai istorijai. Aš manau, kad visuomet didesnės pastangos gali būti įdėtos. Žinome, kad dviems politinėms jėgoms gali būti labai naudinga, kai ateina mažai rinkėjų. Tai Tėvynės sąjunga ir Lenkų rinkimų akcija. Aš abejoju, ar Lenkų rinkimų akcija turėjo didelės įtakos, bet Tėvynės sąjunga įtakos tam galėjo turėti“, – nurodė V. Sinkevičius.
„Šiuo atveju buvo nedaroma nieko, kad Europos Parlamento rinkimai sutaptų su prezidento rinkimų antru turu“, – sakė S. Skvernelis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Gali būti, kad pats pasirašysi sutikimą būti kastruotam...
