Santaros klinikos imasi svarbių tyrimų: dalis koronaviruso atmainų stipriau atakuoja ir turinčiuosius imunitetą

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su 17 partnerių iš viso pasaulio parengė projektą „EuCARE“ ir gavo prestižinį Europos Sąjungos finansavimą „Horizontas 2020“, siekiantį beveik 10 mln. eurų.  Šio projekto metu viso pasaulio įvairių sričių mokslininkai suvienys pastangas, kad pateiktų patikimus mokslo duomenimis grįstus įrodymus, skirtus kovai su koronaviruso atmainomis ir COVID-19 pandemija, daugiausiai dėmesio skirdami ligoninių pacientams, paskiepytiems sveikatos priežiūros darbuotojams ir mokymo įstaigoms. 

Pasaulis vis daugiau dėmesio skiria naujai atsirandančioms virusų atmainoms. Jau žinoma, kad dėl koronaviruso genome atsirandančių mutacijų virusas gali lengviau užkrėsti žmogaus ląsteles, gali formuotis atsparumas jau įgytam imunitetui. 

Kaip teigia Santaros klinikų Biobanko vedėjas, būsimo projekto koordinatorius medicinos biologas Daniel Naumovas, mokslininkai stengsis išsiaiškinti ryšius tarp cirkuliuojančių koronaviruso atmainų ir šeimininko imuninio atsako, įdėmiai analizuos COVID-19 pacientų ligos klinikinę eigą, atsižvelgdami į visuomenėje cirkuliuojančias susirūpinimą keliančias atmainas, stebės, kokių naujų savybių jos įgyja. 

Sekoskaitos metodu tiria jau nuo gruodžio

Santaros klinikų mokslininkai sekoskaitos būdu tiria viruso atmainas jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Santaros klinikų laboratorijoje jau yra ištirta daugiau nei 4,5 tūkstančio ėminių. Stebima, kokios viruso atmainos šiuo metu  cirkuliuoja visuomenėje, ir kokios iš jų kelia susirūpinimą. 

„Santaros klinikų mokslininkų įdirbis šioje srityje yra labai įspūdingas, todėl tikimės, kad dalyvaudami trejus metus truksiančiame tarptautiniame projekte kartu su kitomis geriausiomis mokslininkų grupėmis pasaulyje, analizuodami viruso atmainas, galėsime  pateikti optimizuoto klinikinio valdymo ir gydymo bei infekcijos plitimo kontrolės rekomendacijas mokymo įstaigose, nustatyti koronaviruso atmainų plitimą mokyklose ir įvertinti šio paplitimo poveikį gyventojams.

REKLAMA

Užklupus naujai pandemijai, būtume jau parengę metodikas, protokolus, technologijas, žinotume, ką rekomenduoti vakcinų gamintojams, kad skiepai būtų veiksmingi prieš naujai atsirandančias atmainas. Sukurtos grupės taptų laboratorijų tinklais, skirtais greitai kovai su naujomis infekcinėmis ligomis“, – pasakoja D. Naumovas.  

Vis mažiau panašus į Uhano virusą

Pasak medicinos biologo, kuo toliau evoliucionuoja virusas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus vis mažiau panašus į Uhano virusą, ir mūsų po ligos įgytas imunitetas jau taip veiksmingai nebegalės kovoti prieš naują atmainą.  Viruso atmainų yra labai daug, tačiau jau dabar žinoma, kad didžiausią rūpestį keliančios atmainos yra keturios – alfa, beta, gama ir delta. 

Apie alfa atmainą išgirdome šių metų sausio vidury, o po kelių mėnesių jau beveik visur būdavo nustatoma tik ji – toks greitas buvo šios atmainos plitimas. 

„Delta atmaina, dar vadinama indiškąja,  plinta dar greičiau nei alfa, ji per trumpą laiką nukonkuravo kitas atmainas Didžiojoje Britanijoje ir palaipsniui pradeda dominuoti visoje Europoje. Plitimo greitis – ne pati blogiausia viruso savybė, daug blogiau, jei dėl atmainos savybių žmonės suserga sunkiai ir tenka juos gydyti ligoninėse, –  pabrėžia D. Naumovas. – Tuomet ligoninėse pritrūksta vietų gydyti pacientus nuo kitų ligų ir taip pandemija atsisuka prieš visus, net ir nesergančius COVID-19“. 

Paskiepytieji serga lengviau

Beta ir gama, dar vadinamos Pietų Afrikos ir braziliškąja atmainomis, pasižymi padidėjusiu atsparumu, o tai reiškia, kad įgytas imunitetas po vakcinacijos silpniau kovoja su šiomis atmainomis ir paskiepytieji gali susirgti. Tačiau yra ir gera žinia.

Žinoma ir patvirtinta: palyginti su neskiepytais žmonėmis paskiepytieji serga daug lengviau arba visiškai be simptomų. 

„Dažnai koronavirusas lyginamas su gripo virusu. Nors jie abu yra RNR virusai, tačiau turi daug skirtumų, – aiškina D. Naumovas. – Vienas iš svarbiausių – gripo virusas neturi pažaidų taisymo mechanizmo, todėl viruso dauginimosi metu įvykus genomo pakitimui mutacija lieka. Koronavirusas turi pažaidų taisymo mechanizmą, kuris įvykus viruso genomo mutacijai, ją pataiso, todėl koronavirusas evoliucionuoja, bet ne taip greitai.

Tačiau jei mes nesisaugome, jis sparčiai daugindamasis greičiau evoliucionuoja, atsiranda didesnė tikimybė, kad įvykus mutacijai  ir susidarius palankioms sąlygoms, jis išplis po visą pasaulį, kaip atsitiko su delta atmaina. Taigi nedėvėdami kaukių, nesiskiepydami, nesukurdami kolektyvinio imuniteto,  mes patys sudarome palankias sąlygas koronavirusui plisti, mutuoti, evoliucionuoti, ir taip prisidedame savo netinkamu požiūriu prie nesibaigiančios pandemijos“.  


Rašyti komentarą...
j
jau ilgiuosi
2021-07-22 19:27:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vel geguzio ziedai ispuose pievas ir klonius......
Atsakyti
-3

O
O gospodi
2021-07-23 09:38:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ojej ir vel pinigu plovimai prasideda, net neabejoju kad serganciu skaicius padides iki reikiamos ribos
Atsakyti
-1

P
Persirgęs nebeserga
2021-07-23 09:09:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Už 10 liamų finansavimą ir ne tiek priburti gali, virusologai ir imunologai žino, kad vakcinacija - viena iš priežasčių, skatinančių šio, kaip ir kitų virusų mutacijas. Faktas: persirgusieji natūraliai neserga taip masiškai, kaip pasiskiepijusieji dėl natūralaus atsako ir ląstelinio imuniteto. Kuo daugiau ažiotažo - tuo didesnis farmacijos finansavimas (kitų sąskaita). Čia kaip varžtų barstymas ant kelio šalia padangų montavimo įmonės.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų