Sėkmingai veikiantis priešnuodis prieš pasaulinę krizę. Dėl jo šalies ekonomika 2010-ųjų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pakilo 1,1 proc. Viltis smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos klestėjimo garantas ateityje. Šitaip ir panašiai valdančioji dauguma reklamuoja Ekonominį skatinimo planą (ESP). Tačiau kuo toliau, tuo labiau daliai ekonomikos ekspertų atrodo, kad išgirtasis planas tėra mažai kam reikalingas figos lapelis, skirtas katastrofiškoms dabartinės valdžios nesėkmėms ekonomikoje pridengti.
Plačioji visuomenė daugiau apie ESP išgirdo po to, kai sausį premjeras Andrius Kubilius prasitarė apie įlietus į šalies ekonomiką tris su puse milijardo litų, kurie, girdi, sukūrė 40 tūkst. naujų darbo vietų. Vyriausybės galva plačiau nekomentavo, kokie tai pinigai, todėl buvo netgi kilę įtarimų, kad jų išvis nėra. A.Kubiliaus garbę suskubo gelbėti Ūkio ministerijos (ŪM) valdininkai - jie pareiškė, kad ministro pirmininko paminėtos lėšos gali būti ESP pinigai.
“Tos lėšos yra savita mistika. Pirmiausia niekas tiksliai nežino, koks apskritai planui įgyvendinti skirtų pinigų kiekis. Ūkio ministras Dainius Kreivys, kurio vadovaujama ministerija prižiūri ESP įgyvendinimą, yra minėjęs įvairias milijardais besiskiriančias sumas. Buvo paminėti, neva ESP skirti ir trys, ir penki, ir netgi septyni milijardai litų. Beveik niekas negali pasakyti, kiek iš visų tų sumų realiai panaudota ekonomikai skatinti. Iki šiol vykdytų ESP priemonių ekonominis efektas irgi neaiškus. Akivaizdu tik tai, kad kalbos apie sumažintą nedarbą buvo laužtos iš piršto, nes jo lygis kilo iki šiol neregėtais tempais", - “Respublikai" sakė ekonomikos ekspertas, akademikas Antanas Buračas.
Skaičių marmalynėje
Tikėjomės, kad padėtį pras-kaidrins pati ŪM. Tačiau jos viešųjų ryšių atstovai tesugebėjo atsiųsti informaciją, kuri lengvai prieinama ministerijos interneto svetainėje www.skatinimoplanas.lt. Čia viskas taip supainiota, kad susigaudyti joje ne specialistui sunku. Teigiama, kad D.Kreivio įsakymu ESP įgyvendinti buvo skirta 3,643 mlrd. litų, iš jų 2010 m. liepos 30 d. esą jau buvo panaudota 2,0975 mlrd. litų.
Svetainė džiugiai trimituoja, kad verslo įmonių, pasinaudojusių ESP priemonėmis, šiuo metu yra net 9837. Teoriškai parama gauta pagal vienuolika priemonių. Daugiausia pinigų turėtų būti skirta pastatų energetiniam efektyvumui didinti (skirta 819,1 mln. Lt, panaudota 271,67 mln. Lt), per kontroliuojantį “Jeremie" fondą (skirta 725 mln. Lt, panaudota 14,506 mln. Lt) skirtoms paskoloms, rizikos kapitalo ir kartu su “verslo angelais" investuojantiems fondams, kitoms ŪM administruojamoms ES struktūrinių fondų priemonėms (skirta 1,7028 mlrd. Lt, panaudota 304,87 mln. Lt), atkurtai prekinio draudimo paslaugai (skirta 656 mln. Lt, panaudota 976 mln. Lt). Iš mažesnių paminėtinos “Investicijų ir verslo garantijų" fondui numatytos lėšos (skirta 200 mln. Lt, panaudota 246,3 mln. Lt), pinigai, skirti eksportuojančioms įmonėms taikomai priemonei “Naujos galimybės" (skirta 75,37 mln. Lt, panaudota 10,85 mln. Lt), Garantijų fondui (skirta 134,5 mln. Lt, panaudota 246,3 mln. Lt), mokestiniams kreditams (panaudota 375 mln. Lt), mikrokreditams (panaudota 13,6 mln. Lt), mažiems kreditams-1 (skirta 16,7 mln. Lt, panaudota 23,4 mln. Lt).
“Tikra skaičių marmalynė. Viskas suplakta į vieną vietą - matyt, tam, kad nebesuprastum, kur čia tiesa, o kur siekiama apdumti akis", - sakė A.Buračas.
Pinigai - tik popieriuje
“Atkreipkite dėmesį į ataskaitoje akis badantį paradoksą - kai kurioms priemonėms pinigų išleista daug daugiau, nei jų buvo skirta, arba išvis neskirta. Pavyzdžiui, mokestiniams kreditams. Kas tai per daiktas? Tai lėšos, kurias verslo subjektai turėjo sumokėti valstybei, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jų nesumokėjo ir jiems ši prievolė buvo atidėta. Negana to, daugiau kaip pusę paramos verslui neva skirtų pinigų sudaro mokestiniai kreditai ir Lietuvos prekeiviams atkurto prekinio kredito draudimo paslaugos lėšos. Bet tai - visai ne tiesioginė parama inovatyvioms verslo investicijoms", - dėstė akademikas.
Jo tvirtinimu, ŪM valdininkai nepasibodėjo į ataskaitą sukišti viską, kas pastaruoju metu pereina per ministerijos rankas. “Be akivaizdaus pavyzdžio, šį mano teiginį sunku suprasti. Sakykime, kad panašų į ESP nutarė sukurti ir Vidaus reikalų ministerija. Specialiai verslui skatinti skirtų lėšų jai niekas neduoda. Tuomet ką jai daryti? Viena iš išeičių - įtraukti, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos lėšų finansuotą daugiau kaip šimto milijonų litų vertės Kenos pasienio užkardos statybą ir įrengimą. O ką? Juk šitaip irgi netiesiogiai buvo paremtas Lietuvos verslas - vykdant projektą atsirado naujų darbo vietų, užsakymų turėjo statybų bendrovės. Nors šalies verslo mastu šis projektas buvo visai nereikšmingas, jis puikiai gali papuošti vieną ESP eilutę. Būtent šitaip aš vertinu tuos beveik du milijardus, kuriuos ŪM traktuoja kaip ministerijos administruojamas ES struktūrinių fondų priemones", - tvirtino A.Buračas.
Iš didelio debesies - maža lietaus
Tuomet kokia suma pagal ESP realiai yra paremtas verslas? Pasak A.Buračo, atsakyti į šį klausimą labai sunku. “Koks tikras Ūkio ministerijos inicijuojamų antikrizinių priemonių efektas, galime spręsti iš tokio fakto. ŪM ataskaitoje teigiama, kad 2010-aisiais Europos investicinis fondas per “Jeremie" išskolins verslui daugiau kaip 725 mln. litų. Iki praėjusio mėnesio pabaigos buvo išskolinta vos 14,506 mln. litų. Išeitų, kad vos 2 proc. sumos! Čia kyla ir kitas įkyrus klausimas: ar atsiras tokių naivuolių, kurie patikės, kad iki metų pabaigos bus suspėta išskolinti net 98 procentai likusių pinigų? O juk jie yra ne kokios nors popierinės garantijos, o realūs!" - dėstė akademikas.
A.Buračas pataria tikėti Finansų ministerijos pateikiamais skaičiais, anot kurių, nuo metų pradžios iki liepos pabaigos verslui per bankus buvo suteikta 211 mln. litų iš ES paramos lėšų. “Tai apverktina suma, palyginti su tomis, kurias mini A.Kubilius ir D.Kreivys. Jei į ekonomiką būtų įlieti ne tariami, o realūs milijardai ir tai būtų buvę padaryta laiku, šiandien skaičiuotume ne vieno procento, bet 3-4 proc. bendrojo vidaus produkto prieaugį. Darbo neturinčių žmonių irgi būtų ne 330 tūkst., o bent šimtu tūkstančių mažiau. Tačiau dabartinei valdžiai tikroji padėtis nesvarbi, jai daug svarbiau imituoti darbą", - sakė akademikas.
Verslininkai jau nepasitiki Lietuva
Bene geriausiai šalių ekonominę sveikatą nusako tiesioginių užsienio investicijų dydis. Kaip paaiškėjo vakar paskelbus duomenis, pastaruoju metu jis buvo katastrofiškai mažas. Anot Lietuvos banko (LB), tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2009-ųjų sausio-birželio mėnesiais, sumažėjo net 89,3 proc. - iki 162 mln. litų.
Užtat iš Tėvynės buvo spėriai išvežamas lietuviškas kapitalas. To paties LB duomenimis, Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų užsienyje srautas šiemet padidėjo 61,9 proc. - iki 275,7 mln. litų.
Vidmantas Užusienis
