Svarstant portalo „WikiLeaks“ paviešintus dokumentus, kuriuose minima Lietuva, gali būti primiršti kiti keisti dalykai. Jie neįdomūs programišiams, nes mūsų politikai tai pasakė viešai. Lapkričio 25 dieną Vidaus reikalų ministerijos (VRM) tinklapyje pasirodė ministro Raimundo Palaičio apgailestavimas dėl buvusio VRM darbuotojo, istorijos mokslų daktaro Petro Stankero straipsnio.
Straipsnis paskelbtas žurnalo „Veidas“ lapkričio 8-osios numeryje. Prokuratūra dėl šios publikacijos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Skandalą sukėlusio sakinio pradžia: „Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo nė vieno Adolfo Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą...“
Išmestas darant spaudimą
R. Palaičio laiške užsienio ambasadoriams teigiama, kad P. Stankero asmeninės istorijos interpretacijos „neturi nieko bendra su VRM pozicija žydų genocido atžvilgiu“. Pabrėžiama, kad lapkričio pradžioje Jeruzalėje esančiame „Yad Vashem“ holokausto aukų memoriale ministras padėjo vainiką, „taip išreikšdamas savo ir atstovaujamos institucijos pagarbą šios valstybės aukų atminimui“.
VRM tinklapyje rašoma: „Atsižvelgdamas į tai, kad straipsnio autoriaus reiškiami žydų tautą įžeidžiantys istorinių įvykių vertinimai meta šešėlį ant institucijos, kurioje jis dirba, ministras R. Palaitis paprašė P. Stankerą įvertinti, ar jo išsakyti teiginiai suderinami su valstybės tarnautojo etika.“
P. Stankeras pasiprašė atleidžiamas iš darbo. Tačiau vėliau padavė prašymą grąžinti jį atgal, kadangi, pasak jo, ankstesnis prašymas pateiktas spaudžiant ministrui.
Ar tai ne skandalas?
Labiau skandalingais kažkodėl laikomi P. Stankero, o ne ministro R. Palaičio teiginiai.
Ministras teisinasi VRM vardu, tarsi oficiali Lietuvos valstybės pozicija dėl holokausto nebūtų aiški. Ar kiti Lietuvos ministrai dabar turėtų atskirai pasiaiškinti, kad kas nors ko nors nepagalvotų?
P. Stankero tekstas neva meta šešėlį ant VRM. O tas faktas, kad ministras daro darbuotojui politinį spaudimą, atseit šešėlio nemeta?
P. Stankeras, parašęs kelis veikalus apie Lietuvos policiją Antrojo pasaulinio karo metu, įtariamas totalitarinės valstybės nusikaltimų neigimu, nors apie tuos nusikaltimus rašoma jo knygose.
P. Stankeras buvo išgrūstas neatlikus jokio tarnybinio tyrimo dėl jo rašinių deramumo kaip tarnautojui. Su juo pasielgta taip, tarsi Lietuva pati būtų totalitarinė valstybė.
R. Palaitis sukūrė precedentą – jis išvarė žmogų iš darbo, nes net 7 užsienio šalys politiškai įvertino to žmogaus parašytą vieną sakinį.
Yra kitų precedentų. Rugsėjo pradžioje visuomeninė organizacija Piliečių santalka ir Europos Parlamento narys Leonidas Donskis kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Teisėjų tarybą, siūlydami neskirti Ričardo Piličiausko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininku. Kreipimosi priežastis – teisėjo R. Piličiausko sprendimai, padaryti tarptautinį rezonansą turėjusioje byloje dėl neva prieš žydus ir homoseksualus nukreiptų publikacijų.
R. Piličiauskas į postą vis dėl to paskirtas. Ar būtų buvę kitaip, jeigu prieš R. Piličiausko paskyrimą būtų agitavę užsienio ambasadoriai?
Po vidaus reikalų ministro veiksmų ir ankstyvų viešų atsiprašinėjimų Lietuva atrodo kaip valstybė, kurioje pareigūnas gali būti atleistas dėl užsienio valstybių spaudimo. Bet gal Lietuva tokia ir yra?
