Taigi gyvename žiemoje. Ar gali būti logiškesnis pasakymas? Juk jau po sausio vidurio, po geros savaitės tikrasis pusiaužiemis, didesnių šalčių dar neregėjome, sniego taip pat paberta lyg šventei. Dabar metas atsargiai klausti, ar ilgam visa tai.
Vargu ar kas galėtų atsakyti, ar ilgai truks ši žiemužė. Juokais galima sakyti – iki pavasario. Tačiau artimiausios prognozės rimtos žiemos nežada, pavasario taip pat. Vadinasi, kol kas kažkas panašaus į švelnią, mielą žiemą. Tiesa, Lietuva – didelė, jos regionuose daug kas gali skirtis: ne tik sniego sluoksnio storis, bet ir oro temperatūros ar reiškiniai.
Kai kas neįprasto žiemai pasiliko nuo rudeniškos pirmosios žiemos pusės. Gamtosaugininkas Albertas Vaišvila iš Molėtų prieš porą dienų pranešė paežerėje radęs žydinčius lazdynus. Išspurę vyriškieji žiedynai, žirginiai ir iš pumpurų atsivėrę moteriški žiedai atrodė lyg pavasarį. Gerai, kad taip žydi ne visi lazdynų krūmai, o tik pavienės šakos. Jei žiemą šie žiedai ir žūtų, lazdynui derėti pakaks kitų, išsaugotų nuo reakcijos į žiemos šilumą.
Pirmasis tikras sniegelis turėjo prie lesyklų sušaukti paukščius, tačiau jie aktyvūs ne visur. Dažnai žmonės klausia, kur pasidėjo zylės ir bukučiai, kodėl neatskrenda kėkštai. Gal jų tapo mažiau? Nuogąstauti, kad mūsų sėsliai gyvenančių paukščių liko mažiau, kad jie dėl kokių nors priežasčių nyksta, tikrai nėra pagrindo. Tiesiog paukščiai per ilgai gyveno visko pertekę. Mūsų pagalbos jiems nereikėjo – lesyklos, įrengtos dar rudenį, buvo lankomos, tačiau neaktyviai. Dabar situacija iš esmės turėtų keistis, tačiau tam reikia laiko. Todėl turėkime kantrybės, kasdien į lesyklas pilkime lesalo. Jei sniegas laikysis ir bus šaltuko, paukščiai įvertins šiuos mūsų gerus norus.
Per paskutinius mėnesius ataušintas tvenkinių ir ežerų vanduo pagaliau dengiasi ledu. Sausio vidury tai – ne staigmena, tačiau tikėtina, kad gulbės tradiciškai neskubės išskristi, dar lūkuriuos ant ledo ir tikėsis, kad jis ištirps. Neskubėkime dėl tokių paukščių skambinti gelbėtojams, palaukime ir įsitikinkime, ar mūsų pagalbos iš viso reikia.
Beje, ledas labai rūpi dar kai kam. Žvejai jau šį savaitgalį patrauks prie ežerų, suras ledeliu užtrauktą įlanką, pakraštį, eis vis toliau, toliau... Dėl tos laimės, ne dėl žuvies. Nepameskite dėl to galvos – ledas dar labai netvirtas. Galvokite ne tik apie žuvis, bet ir apie save.
