„Ieškome vyrų nuo 20 iki 55 metų, kurie galėtų tarnauti šalies kariuomenėje kaip kariai savanoriai. Atlyginimas prasideda nuo 200 tūkst. rublių (3,4 tūkst. dolerių) per mėnesį. Susisiekite su Odincovo miesto karinio centro atstovais.“
Negana to, šalies televizijos transliuojamų žinių metu skelbiami atskiri telefono numeriai, kuriais kiekvienas būsimas karys savanoris gali paskambinti ir gauti papildomos informacijos apie galimybę prisijungti prie „specialiosios operacijos“ Ukrainos teritorijoje.
Darbuotojų paieškų puslapiuose taip pat galima surasti daugybę skelbimų, susijusių su galimybe pradėti tarnauti šalies kariuomenėje. Paskelbtose ataskaitose teigiama, kad rusų pareigūnų siekis – sukurti savanorių batalionus kiekviename šalies regione, kurių yra skaičiuojama daugiau kaip 80. Pasak ekspertų, tokiu būdu būtų sukuriamas 34 tūkst. karių rezervas, kurie vėliau galėtų kautis mūšio lauke.
Prabėgus 5 mėnesiams po pradėto vieno iš didžiausių karų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, Rusijos kariuomenė susidūrė su problemomis – neužtenka karių, daugybė jų jau mirė arba buvo sužeisti Ukrainoje.
Nepaisant to, Rusijos propagandos variklis toliau dirba – dabar siekiama prikviesti kuo daugiau savanorių, kurie galėtų papildyti šalies kariuomenės, vykdančios „specialiąją karine operaciją“ Ukrainoje, gretas.
Pastarosiomis savaitėmis žinia apie tai, kad Rusija stengiasi surasti daugiau žmonių, galinčių kovoti Ukrainoje, buvo lengvai pastebima, o įstatymų leidėjai dar gegužę nubalsavo už asmenų, galinčių prisijungti prie kariuomenės, nustatytos amžiaus ribos padidinimą – vyresni kaip 40 metų vyrai dabar galėtų būti įtraukti į karinę sudėtį.
Tačiau didesnis dėmesys dėl situacijos, kai civiliai ir kariuomenės atstovai bando užverbuoti tūkstančius tam, kad šie dalyvautų kare Ukrainoje, nesukeliant ryškesnio visuomenės atsako, atsiskleidė tik dabar.
„Tai ne mobilizacija. Kol kas jie nenori skelbti karo. Tačiau jiems reikia vyrų, kareivių. Jie patiria didelių nuostolių, todėl šios karinės operacijos sėkmė nebus pasiekta be įnirtingo naujų žmonių, pasiryžusių kariauti, užverbavimo“, – kalbėjo Briuselyje įsikūrusios tyrimų organizacijos „International Crisis Group“ rusų analitikas Olegas Ignatovas.
„Naudojama lanksti, hibridinė sistema. Tai lyg slaptas verbavimas, tačiau niekas gyventojų neįpareigoja kažko daryti“, – pridūrė O. Ignatovas.
„Rusija susiduria su sisteminiu karinio personalo trūkumu, todėl yra naudojamas ad-hoc metodas, siekiant užkimšti spragas, susijusias su savanoriais, samdiniais, kalėjimų batalionais, taip pat nacionaline gvardija, kuri yra šalies valstybinio karinio personalo dalis. Galiausiai tai nulemia, kad kariai mūšio lauke būna nepakankamai treniruoti, todėl kariniame dalinyje nėra abipusio susitelkimo. Iš tikrųjų dabar ši situacija primena tarsi įtrūkimą sienoje“, – kalbėjo „Rand Corporation“ organizacijojos politikos apžvalgininkė, buvusi JAV gynybos departamento vyresnioji analitikė Dara Massicot.
Manoma, kad Rusijos nuostoliai išties yra dideli. Vakarų žvalgybos duomenys rodo, kad Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 15 tūkst. rusų karių, kai kurie skaičiavimai netgi pasiekia ir 20 tūkst. žūčių ribą, o tai jau viršija Afganistano kare, kuris įvyko devintajame dešimtmetyje ir iš viso truko 10 metų, nužudytų sovietų armijos karių skaičių. Be to, paskutinis Rusijos gynybos ministerijos pranešimas apie Ukrainoje žuvusius karius buvo skelbtas kovo mėnesį – tąkart pranešta apie 1 351 nužudytą karį.
„Tapk nugalėtoju. Įrodyk, kad esi tikras vyras“
Į šiaurę nuo Maskvos esančiame Tverės regione vienas iš asmenų, siekiančių prikalbinti šalies gyventojus prisijungti prie Rusijos kariuomenės ir dalyvauti kare, liepos 11 d. socialiniame tinkle pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame būtent ir ragino rusus užsiregistruoti į „specialią karinę operaciją“. Paskelbtoje vaizdinėje medžiagoje senyvo amžiaus asmens neryžtingas kreipimasis sulaukė ukrainiečių, o taip pat ir pačių rusų patyčių.
Tąkart buvo teigiama, kad, kaip ir Odincove, pradinis mėnesio atlyginimas, kurį gautų kariauti sutikę asmenys, siektų 200 tūkst. rublių (apie 3,4 tūkst. dolerių), o tai yra keturis kartus didesnė alga nei vidutinis atlyginimas visos šalies mastu, jau nekalbant apie regioną, kur išlaidos ir vidutinė alga yra mažesnė nei didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Maskva ar Sankt Peterburgas.
Kassavaitinėje valstybinės televizijos naujienų žurnalo „Vesti Nedeli“ liepos 12 d. visoje šalyje ištransliuotos laidos metu buvo rodomi rusų kariniai daliniai, dislokuoti šalies pietinėje dalyje, taip pat buvo nurodytos trys karštosios linijos, kurioms galėjo paskambinti kiekvienas žiūrovas, norėdamas įsitraukti į „specialią karinę operaciją“ Ukrainos teritorijoje.
Tuo metu Tverės regiono gyventojas, kuri nepanoro atskleisti savo tapatybės, teigė, kad viena iš skrajučių, raginanti rusus vykti į karą, pasirodė maždaug liepos 1 d. Pranešėjas, pasidalijęs fotografija kartu su žurnalistais, sakė, kad nėra žinoma, ar kas nors sureagavo į raginimą įstoti į kariuomenę, taip pat pastebima, kad reklaminiai pranešimai buvo dalijami naujoje gyvenvietėje, kur yra įsikūrusios jaunos šeimos.
Viena liūdniausiai pagarsėjusių Rusijos sukarintų grupių „Vagner“ taip pat įsitraukė į agresyvų civilių verbavimą.
„Vagner“, už kurios veiklą, kaip manoma, yra atsakingas vienas iš Sankt Peterburgo verslininkų Jevgenijus Prigožinas, tapo žinomu po to, kai grupuotės nariai buvo dislokuoti Sirijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, taip pat kitose valstybėse, pavyzdžiui, Libijoje ir Mozambike.
Pastebima, kad „Vagner“ daliniai taip pat buvo dislokuojami priešakinėse linijose Ukrainoje, Donbaso regione. Kyjivo karinės žvalgybos atstovai sako, kad šios grupuotės nariai dalyvavo karinėse operacijose, kai buvo puolamas Mariupolis, taip pat Sjevjerodoneckas.
„Vagner“ taip pat yra pasidalijusi ne vienu trumpos apimties reklaminiu vaizdo įrašu, kurie buvo paviešinti ir Kremliaus socialinių platformų tinkluose „Vkontakte“, taip pat „Odnoklassniki“. Daugelyje vaizdo įrašų skamba sunkiojo metalo garsai, taip pat girdimi žodžiai: „Tapk nugalėtoju. Įrodyk, kad esi tikras vyras“. Ilgesnės trukmės vaizdo įrašai yra paskelbti atskirame internetiniame puslapyje, kuris gali būti pasiekiamas tik Rusijos teritorijoje.
„Ar jūs svajojote įtraukti savo vardą į karinės šlovės istoriją, tačiau nenorite kovoti su biurokratija ir kontrole? Tuomet mes turime jums gerų žinių: orkestrui Ukrainoje reikia muzikantų! Prisijunkite, kad būtų išlaisvintas Donbasas! Pasinerkite į savo pirmąjį karinį žygį su šios srities legendomis!“ – taip rašoma pagrindiniame puslapyje.
Tiesa, Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistams pamėginus išsiųsti žinutę internetiniame tinklalapyje arba nurodytu telefonu, greito atsakymo nesulaukta.
Tuo metu verslo laikraščio RBK žurnalistas, apsimesdamas savanoriu, pagal liepos 9 d. išplatintą pranešimą susisiekė su keliomis įdarbinimo įmonėmis, taip pat asmenimis, raginančiais papildyti kariuomenės gretas.
„Vienas svarbiausių dalykų yra išsitrinti visų socialinių tinklų paskyras. Netgi nenaudojamos paskyros, kurios yra penkerių ar šešerių metų senumo, turėtų būti ištrintos. Tokia yra mūsų įmonės sąlyga“, – vieną iš asmenų, kuris bando verbuoti gyventojus, citavo laikraštis.
Liepos 13 d. paskelbtame išsamiame tyrime naujienų portalas „Meduza“ detalizavo, kaip „Vagner“ sukarinta grupė ir dar bent vienas privatus karinis būrys glaudžiai bendradarbiavo su Kremliaus gynybos ministerijos atstovais, dėliodami karinių pajėgų dislokavimo, taip pat verbavimo priemonių planus. Teigiama, kad tai buvo viena iš slaptos mobilizacijos dalių.
„Nubrėžta linija tarp samdinių, šalies kariuomenės ir savanorių buvo visiškai ištrinta tęsiantis karui Ukrainoje“, – teigė „Meduza“ žiniasklaidos priemonė.
„Nėra „laukinių dalinių“. Visi dirba šalies gynybos ministerijai“, – teigė vienas iš kareivių, kuris panaudojo terminą, apibūdinantį nepriklausomas arba autonomiškas karines pajėgas.
Pagrindinė J. Prigožino kompanija, žinoma „Concord“ pavadinimu, liepos 13 d. paskelbtame pranešime teigė, kad „Meduza“ žurnalistai, paviešinę ataskaitos duomenis, gali būti paduoti į teismą pagal naująjį įstatymą, kuris gyventojus įpareigoja neskleisti melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Regionų rekrutai
Dokumentuose viešai deklaruojama, kad Rusija turi milžinišką kariuomenę – apie 1 mln. karių, įskaitant visus karinius padalinius. Kremliuje taip pat yra įteisinta privalomoji pradinė karo tarnyba visiems vyrams nuo 18 iki 27 metų amžiaus. Jie privalo bent vienerius metus tarnauti kariuomenėje. Visgi daugelis asmenų randa būdų, kaip išvengti karinės tarnybos.
Priduriama, kad rusai tarnauti kariuomenėje kviečiami du kartus – balandžio ir rugsėjo mėnesį. Štai balandį 135 tūkst. rusų buvo pašaukti atlikti karinę tarnybą.
Nors pagal įstatymus Rusijoje šauktiniams yra draudžiama atlikti karinę tarnybą užsienyje, įskaitant Ukrainą, pirmosiomis pradėto karo dienomis dalis asmenų buvo dislokuoti būtent šioje šalyje. Tąkart Kremlius teisinosi, kad taip nutikti neturėjo.
Rusijoje pradėta rekrutų paieškos kampanija apima ir pastangas daryti spaudimą šauktiniams, kurių privalomosios tarnybos laikotarpis artėja link pabaigos, kad šie pasirašytų savanoriškas karo tarnybos sutartis. Manoma, kad ši situacija ypač paaštrės per du būsimus rugsėjo mėnesio šaukimo laikotarpius.
„Jau prieš kelis mėnesius Rusijai reikėjo sisteminių sprendimų, siekiant išspręsti karių stygiaus problemą, pavyzdžiui, vykdyti dalinę arba didelės apimties rezervistų mobilizaciją. Tačiau šios pastangos būtų politiškai nepopuliarios, o taip pat ir struktūriškai nelengvos Kremliaus mobilizacijos sistemai“, – kalbėjo D. Massicot.
Be to, kol kas nėra žinoma, ar savanorių, kurie dalyvautų „specialioje karinėje operacijoje“, vykdyta įtraukimo kampanija buvo sėkminga. Gynybos ministerija, regioniniai būsimų karių įdarbinimo centrai, taip pat privačios prie to prisidėjusios bendrovės neskelbia duomenų apie savanorių skaičių.
Visgi viešosios nuomonės apklausos rodo, kad daugelis rusų daugiau ar mažiau palaiko savo šalies kariuomenės vykdomus veiksmus Ukrainos teritorijoje.
Tačiau kol visuomenės nepasitenkinimo ženklai yra tarsi nuslopinti, kai kuriuose regionuose, ypač tarp etninių mažumų, galima pastebėti pykčio apraiškų. Ekspertų teigimu, nepasitenkinimas šiose žmonių grupėse kilo dėl patirtų netolygių nuostolių.
Regioninių vietovių atsakingiems pareigūnams tokiose srityse kaip Dagestanas, Ingušija ir Kalmukija buvo pavesta suformuoti dalinių grupes, daugiausiai sudarytas iš vietinių gyventojų vyrų. Į karinius dalinius pirmiausiai įtraukiami kariai, kurie jau anksčiau atliko karinę tarnybą ir buvo tapę asmenų, raginančių įstoti į šalies kariuomenę, taikiniais.
Štai vienas iš karinių dalinių, atsidūrusių Ukrainoje, buvo sudarytas iš Buriatijos – pietrytinio Sibiro regiono – kareivių. Pastebima, kad, kaip ir daugelis tolimų Rusijos regionų, Sibiro gyventojai susiduria ne tik su darbo stygiumi, bet taip pat gauna itin mažus atlyginimus.
Buriatijos aktyvistai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis daugiau kaip 500 karių, atliekančių tarnybą pagal sutartį, sugrįžo atgal namo bei išreiškė abejones dėl pradėtos invazijos Ukrainoje. Kai kurie iš jų nebuvo tikri dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakyto pagrindinio tikslo – „demilitarizacijos ir denacifikacijos“ Kyjive. Pastarąjį terminą Kremliaus pareigūnai naudojo, melagingai teigdami, kad Ukrainos vyriausybės nariai palaiko nacius.
„Niekas nenorėjo būti okupantais. Mes, buriatai, etninė mažuma, Rusijoje nuolat susidurianti su rasizmo ir diskriminacijos apraiškomis. Kam yra reikalinga „denacifikacija“, tai pačiai Rusijai“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Laisvosios Buriatijos fondo, kuris teikia teisines konsultacijas kariams, siekiantiems nutraukti pasirašytas sutartis, vadovė Viktorija Maladajeva.
Rusijos kariuomenės pareigūnai taip pat deda pastangas tam, kad regionuose praplėstų savanorių batalionų grupes visos šalies mastu – bandoma sujungti etnines mažumas į atskirus padalinius. Manoma, kad taip daroma dėl su biudžetu susijusių priežasčių, tokiu būdu tarsi siekiama nusimesti slegiamą finansinę karo naštą.
Buvęs rusų karys Maksimas Fominas, kuris taip pat vykdė karines misijas Ukrainoje, Donbaso regione, šiuo metu yra aktyviai įsitraukęs į itin skaitomo prorusiško tinklaraščio veiklą, už kurią jis ir yra atsakingas. Viename iš vaizdo įrašų, kuris buvo publikuotas liepos 13 d., teigiama, kad Rusijos pareigūnai planuoja kiekviename šalies regione suformuoti atskirus savanorių batalionus.
Karo studijų instituto skaičiavimai rodo, kad, esant optimalioms sąlygoms, iki rugpjūčio pabaigos tokiu būdu į karinę tarnybą įsitrauktų 34 tūkst. rusų. Tuo metu Vašingtono ekspertų grupė iki šiol nėra tikra, kurie iš karinių dalinių per trumpą laiką būtų pajėgūs įsitraukti į mūšio lauką.
„Meduzos“ žurnalistų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vienas iš savanorių sudarytas batalionas Maskvoje jau atlieka karinę tarnybą, o šios grupės veikla yra finansuojama iš miesto biudžeto pinigų. Tarnybą atliekantis Sobianino pulkas pavadintas Maskvos mero vardo garbei, o į dalinį gali įsitraukti savanoriai iš visos šalies, ne tik šio miesto.
Krizių grupės analitikas O. Ignatovas savo ruožtu paaiškino, kad neproporcingi kariniai nuostoliai tarp ne slavų mažumų grupių turbūt nėra tyčinis politinių lyderių ir kariuomenių atstovų siekis. Greičiausiai, analitiko teigimu, siekiama parodyti, kad įsitraukimas į kariuomenės veiklą gali būti pelningas sprendimas mažiau išsivysčiusiuose regionuose gyvenantiems asmenims, ypač atsižvelgiant į siūlomą atlygį kai kuriose pozicijose.
„V. Putinas Rusijos visuomenei nenori pripažinti pradėjęs karą. Bet jis siekia, kad rusų vyrai kibtų į kovą. Visgi jis taip pat supranta, kad jo planas užgrobti Ukrainą, grubiai tariant, įmanomas tik tuo atveju, jeigu karo nuostoliai ar praradimai Rusijos visuomenei nebus per dideli“, – teigia O. Ignatovas.
„Tie, kurie palaiko karą, yra pasyvūs. Žmonės palaiko sėdėdami ant sofos ar žiūrėdami televizorių. Tačiau valdžia šiuo metu jų neprašo vykti kariauti. Jeigu būtų priešingai, tai pakeistų dinamiką šalyje. Pokyčių būtų ir tada, jei Rusija patirtų nemenkų nuostolių“, – mano analitikas.
„Ši hibridinė sistema yra tinkama Kremliui ir Rusijos politinei sistemai, nes leidžia išlaikyti priimtino suvokimo ribą“, – reziumavo jis.
