Prieš metus Europos Komisija bendriems Lietuvos ir Karaliaučiaus bendradarbiavimo per sieną programos projektams 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu skyrė 16 mln. eurų. Kaimynei Lenkijai bendriems projektams su šia sritimi skirta 41 mln. eurų. Tačiau vis dažniau pasigirsta svarstymų, ar tikrai verta ES lėšomis remti agresyviai nusiteikusį kaimyną, vis didinantį ginkluotės arsenalą regione.
Olštyno spaudoje šią savaitę paskelbti Lenkijos opozicinei partijai „Piliečių platforma“ priklausančio parlamentaro Jaceko Proto teiginiai, esą šios šalies ministerijos kiša koją su Karaliaučiaus sritimi besiribojančios Varmijos Mozūrų vaivadijos kraštui pasinaudoti Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Jis pabrėžė, kad paraiškų priėmimas dalyvauti šių projektų finansavimo konkurse vis atidėliojamas.
Bendrus projektus su Lenkija bei Rusijos Karaliaučiaus sritimi beveik du dešimtmečius įgyvendinančio Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius „Lietuvos žinioms“ kaimyninės šalies politiko nuogąstavimus vadina politinėmis diskusijomis. „Minėti procesai Lenkijoje vyksta ne lėčiau nei Lietuvoje“, – pabrėžė G. Skamaročius.
Lietuvoje pagal šią programą bus remiamos keturios sritys: turizmas, istorinė atmintis, aplinkosauga, infrastruktūros plėtojimas. Nors tik lapkričio antroje pusėje paaiškės, kada bus priimamos paraiškos, jau dabar matyti susidomėjimas – dalyvauti finansavimo konkurse gali būti pateikta apie 100 projektų, nors realiai ES finansavimas bus skirtas tik 15–20.
Bendradarbiavimo per sieną projektams su Karaliaučiaus sritimi nuo 1991 metų ES yra skyrusi 150 mln. eurų.
