Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Kuo šis susitikimas svarbus Lietuvai?
Kalbant apie galimas provokacijas, apie jas girdime gana seniai – kad, pavyzdžiui, Rusija gali imtis provokacijų neperžengdama NATO penktojo straipsnio ribos. Kalbama tiek apie mus, tiek apskritai apie Baltijos šalis, Lenkiją. Kaip galvojate, jeigu šitas susitikimas palietė tą temą, kiek tai gali atbaidyti Rusiją nuo tokių veiksmų?
L. Kojala: Rusija klausosi, mato ir seka, ką daro, ypač Jungtinės Valstijos. Turime indikacijų, ir ilgamečių, ir pastarojo laikotarpio, kurios rodytų, kad Rusija tiesiogiai reaguoja į veiksmus, ypač labai konkrečius ir praktinius.
Galime tai sieti net ir su Baltijos jūros saugumu. Kaip žinome, pastaraisiais metais buvo ne vienas incidentas ir su energetine infrastruktūra, ir su kitais objektais, įskaitant esančius jūroje. Po tam tikrų sprendimų, kuriuos priimdavo NATO valstybės, tų incidentų šiek tiek sumažėjo.
Ne visi skubėtų tai tiesiogiai sieti, bet ir iš NATO, ir iš amerikiečių esu ne kartą girdėjęs, kad ši koreliacija, toks sutapimas, kai dislokuojami papildomi NATO pajėgumai, įskaitant, aišku, ir amerikiečių pajėgumus, o Rusijos hibridinio veikimo laukas tame spektre šiek tiek sumažėja, savaime yra indikatyvus. Tai rodo, kad Rusija stebi, kas vyksta, ir yra reaguojantis veikėjas.
Tokiu atveju tezė, kurią dar labai seniai suformulavo Džordžas Kenanas, svarstydamas, kokia turėtų būti Jungtinių Valstijų pozicija Sovietų Sąjungos atžvilgiu po Antrojo pasaulinio karo, galioja.
Jos esmė labai paprasta – Rusija kaip provokaciją vertina kitos pusės silpnumą. Jeigu kita pusė atrodo silpna, pažeidžiama, abejojanti, atsitraukianti, tuomet Rusija mato galimybę kelti eskalacijos kartelę aukštyn, provokuoti, galbūt baksnoti ir bandyti sugriauti kitos pusės stiprybes.
Jeigu ji pamato kitoje pusėje stiprų oponentą, kuris nebijo, reaguodamas sustiprina savo pajėgumus ir imasi konkrečių veiksmų, ypač kai tai yra galingiausia pasaulio karinė galia, Jungtinės Amerikos Valstijos, tuomet reakcija dažniausiai būna nuimti koją nuo akseleratoriaus pedalo iš Kremliaus pusės. Ta logika yra daugiametė ir kol kas neturime pagrindo manyti, kad ji būtų dramatiškai pasikeitusi.
Ar Rusija susilaikys nuo provokacijų?
Kaip jūs galvojate, kiek Putinas gali paklausyti JAV, jeigu, aišku, apie tai buvo kalbama susitikimo metu, kai CŽA vadovas apsilankė Maskvoje? Kiek jis gali susilaikyti nuo tų provokacijų prieš NATO rytinį flangą?
R. Vilpišauskas: Sakyčiau, lyginant su Ukraina, nes dažniausiai toks palyginimas daromas, kai lyginamas CŽA vadovo vizitas, kurį aptarėme, ir 2021 metais vykęs ankstesniojo CŽA direktoriaus W. Burnso vizitas, kai Rusija jau buvo sutelkusi dideles karines pajėgas ties Ukrainos sienomis.
Lapkričio mėnesį buvo nuvykta į Maskvą perspėti, kad Kremlius nepradėtų plataus masto karo prieš Ukrainą. Kaip žinome, po kelių mėnesių Rusija vis dėlto kaip tik tai ir padarė. Turbūt normalu, kad daug kas dabar, aptardami praėjusios savaitės CŽA direktoriaus apsilankymą Maskvoje ir lygindami šiuos du atvejus, kelia klausimą, ar Rusija taip pat neignoruos dabar pateiktų perspėjimų.
Lygindamas sakyčiau, jog pagrindinis skirtumas yra tas, kad mes kalbame apie NATO valstybes. Ar tai būtų Baltijos šalys, Lenkija, Suomija, Norvegija, Rumunija – prieš ką bebūtų planuojamos naujos Rusijos provokacijos, NATO šalys visgi yra sukūrusios gana rimtus atgrasymo mechanizmus. Jie pastaraisiais metais stiprinami.
Manau, tas atgrasymas būtų dar stipresnis, jeigu amerikiečiai vėl rotuotų savo pajėgas ir jos sugrįžtų į Lietuvą. Pavyzdžiui, to mes laukiame ir dabar, kaip galima spręsti iš mūsų politikų pasisakymų. Tikimasi, kad tai įvyks maždaug spalio mėnesį.
Pačių amerikiečių karių ir jų technikos buvimas, atnaujinti gynybos planai, pratybos, tokios, kokias minėjau ties Kaliningrado sienomis – visa tai yra priemonės, kurios turėtų Rusiją atgrasinti nuo tokio pobūdžio intervencijų, kurios jau galėtų pasiekti penktojo straipsnio kategoriją.
Ar Rusija liausis vykdyti vadinamąsias hibridines atakas? Turbūt daug kas tuo abejoja. Atsakyti į jas tiek preventyviai, tiek reaguojant kol kas daugiausia gebėjimų turi Amerika. Čia taip pat Amerikos vaidmuo yra labai svarbus, o europiečiai kol kas turi papildomai investuoti į savo gebėjimus.
Ar tai būtų, pavyzdžiui, kibernetinio pobūdžio gebėjimai atsakyti į kibernetines atakas, kada jas įmanoma priskirti kitoms šalims, kad Europos NATO valstybės galėtų lygiai taip pat pasiekti politinės infrastruktūros objektus Rusijoje. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Europiečiai turi papildomai investuoti, kaip ir į oro gynybą ar kitas sritis.
Ar grėsmė padidėjo?
Ponas Nausėda sakė, jog galbūt per daug dėmesio yra skiriama šitam vizitui. Ar mes turėtume sunerimti? Kaip jau ir kalbėjome, buvo iškeltas 2021 metais įvykęs vizitas. Ar matote čia kažkokią padidėjusią grėsmę dėl šito vizito?
R. Vilpišauskas: Manau, kad grėsmė padidėjo pavasarį, kai Rusija pradėjo strigti Ukrainoje, ukrainiečiai suintensyvino dronų atakas Rusijos teritorijoje ar okupuotose Ukrainos teritorijose. Nuo pat pavasario pradžios diskutuojama apie tai, ar dėl kintančios situacijos fronte Ukrainoje Rusija neturi priežasčių provokacijoms prieš NATO.
Tad tas grėsmės lygis turbūt nuo tada yra pakilęs. Tai reiškia, kad Baltijos šalims, kitoms šio regiono NATO šalims reikia būti budrioms, toliau investuoti į savo gynybinius pajėgumus. Reikia tai daryti greitai ir skaidriai. Kalbu apie viešuosius pirkimus.
Padaryti ir greitai, ir skaidriai vis dėlto yra nemenkas iššūkis. Čia reikia ir įstatyminių pakeitimų, kalbant apie Lietuvą, ir bendrai didesnio dėmesio bei išteklių mobilizacijos. Tad toliau turi būti tęsiami gynybinių pajėgumų stiprinimo procesai, turi būti keičiamasi informacija su NATO partneriais.
Turi būti toliau siekiama, kad amerikiečiai pernelyg greitai nesumažintų savo karinio buvimo Europoje. Kai bus baigta neseniai pradėta JAV karinių pajėgų dislokavimo Europoje, tiksliau, jo mažinimo, peržiūra, svarbu, kad šis procesas vyktų koordinuotai su partneriais Europoje.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
