Kol kas nematyti jokių poslinkių, kad Rusijos Kaliningrado sritis iš esmės pradėtų spręsti Nemuno ir Kuršių marių taršos problemas, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Taip tvirtina Lietuvos Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis po susitikimų Kaliningrado srityje.
Šios Rusijos srities valdžia šiems metams nebeskyrė lėšų abiem šalims priklausančių vandens telkinių - Kuršių marių ir Vištyčio ežero - užterštumo stebėsenai.
Kuršių marios itin kenčia nuo Nemunu atplukdomų teršalų. Vieni didžiausių Nemuno teršėjų - ligi šiol nuotekų valymo įrenginių neturintys Kaliningrado srities Nemano ir Sovetsko miestai bei juose veikiančios stambios celiuliozės ir popieriaus pramonės įmonės. Pastarosios naudojasi pasenusiomis, aplinką teršiančiomis gamybos technologijomis. Jos į upę kasmet išleidžia didžiulius kiekius užterštų ir beveik neišvalytų nuotekų.
Pasak A. Spruogio, nors ši tarpvalstybinė problema jau daug kartų buvo akcentuota susitikimuose su Rusijos valdžios atstovais, tačiau viskas baigiasi pažadais. Anot Kaliningrado srities atstovų, viena pagrindinių kliūčių šiai problemai spręsti - tai, kad Rusijoje gamtos išteklių naudojimą kontroliuoja daug žinybų. Laviruodami jų labirinte, kai viena institucija draudžia teršti, o kita leidžia, minėtųjų celiuliozės ir popieriaus pramonės įmonių vadovai, plėtodami gamybą, ir toliau taupo Nemuno ir Kuršių marių "sveikatos" sąskaita.
Anot A. Spruogio, Lietuvos iniciatyva siekiama Sovetsko miesto bei jame esančios celiuliozės ir popieriaus gamyklos nuotekų valymo įrenginių statybos projektus įtraukti į Europos Sąjungos finansuojamą programą, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.
