Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Švedijos Vesteroso miesto pakraštyje stovi prieš ketverius metus baigta statyti medinė rusų stačiatikių cerkvė. Jos statybas apmokėjo Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Vos už kilometro – ilgiausią šalyje pakilimo taką turintis oro uostas, kuriuo naudojasi ir NATO lėktuvai.
O Prancūzijos sostinės Paryžiaus širdyje stovi rusų Švenčiausiosios Trejybės katedra su kultūros centru. Jos statybas irgi finansavo Rusija. Vieta irgi neatsitiktinė – šalia Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, Nacionalinės asamblėjos ir užsienio šalių ambasados. Ir greičiausiai aukšti ir dideli kupolai ne dėl grožio, o kad juose būtų galima vykdyti žvalgybą.
Kad žvalgymo patirties prisidengiant diplomatija, kultūra ar religija netrūksta, liudija, pavyzdžiui, Rusijos ambasados Moldovoje istorija, kai vadinamieji diplomatai dėl esą kokybiško ryšio ant pastato stogo užkabarojo 28 antenas ir palydovus.
Stačiatikių bažnyčia gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui
Šiuo metu Europoje yra apie 700 Maskvos patriarchatui pavaldžių rusų stačiatikių bendruomenių. Joms keliamas tikslas – plėstis ir auginti šalininkų gretas. Šis tikslas nurodytas dabartinio Maskvos patriarcho Kirilo prieš dvidešimt metų parengtoje „rusiškoje doktrinoje“.
„Šiame dokumente buvo detaliai aprašytas planas atkurti Rusijos Federaciją kaip imperiją ir susigrąžinti buvusias sovietines ir carines teritorijas iki 1917 metų ribų. Planas minimum ten buvo nurodytas Krymo ir Donbaso „susigrąžinimas“, – komentuoja Religijos laisvės tyrimų centro vadovas Serhijus Šumylo.
Ir štai plano minimumas yra įgyvendintas. Taigi Rusija užsiima nuosekliu dvasiniu užsienio valstybių šturmu: neva prarastas teritorijas ji planuoja vėl okupuoti, pirmiausia – dvasiškai, o Vakaruose nori nutildyti tuos, kurie galėtų kaip nors sustabdyti Rusiją.
„Kreipdavosi į mus, Tautinių mažumų departamentą, kodėl mes jų nepakviečiame, neinformuojame, tai jau tuo laikotarpiu, aš dirbau 1997–2001 metais, jau matėsi, kad buvo uždėta tokia nematoma ranka“, – pasakoja Seimo narys, socialdemokratas Remigijus Motuzas.
O atėjus dienai X, dvasininkai tampa realiais karo dalyviais. Ukrainos saugumo pareigūnai sulaikė Maskvos patriarchato dvasininką Odesoje, kuris žymėjo vietas ir siuntė rusams jų koordinates. Pernai pradėta bent 200 bylų dėl rusų dvasininkų vykdomų karo nusikaltimų.
Šių metų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ataskaitoje mūsų pareigūnai pirmą kartą prabilo apie Lietuvos stačiatikių bažnyčią, kuri dar prieš ketverius metus pasiprašė autonomijos Kremliuje, bet jos negavo.
„Kanoninė priklausomybė Maskvos patriarchatui netrukdo mums būti įstatymus gerbiančiais Lietuvos piliečiais ir savo šalies patriotais“, – teigia stačiatikių bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja.
Lietuvos stačiatikiai lieka pavaldūs Maskvos patriarchatui
Maždaug trys tūkstančiai praktikuojančių Lietuvos stačiatikių šiandien, nors ir nebūtinai pritaria karui, lieka pavaldūs patriarchui, kuris iki šiol meldžiasi už neva priešų užpultą Rusiją ir jos kruviną karą Ukrainoje tęsiantį lyderį.
„Ir vėl mes meldžiamės už tėvynę mūsų, kad Dievas apsaugotų ją nuo vidinių ir išorinių priešų, už stačiatikį prezidentą Vladimirą Vladimirovičių. Mes tampame, sakyčiau, ne ideologiniu, o dvasiniu Vakarų civilizacijos priešininku būtent dėl to, kad ta civilizacija teisina nuodėmę“, – sako Maskvos ir Rusijos patriarchas Kirilas Gundiajevas.
„Ypatingą susirūpinimą kelia siekis perkelti Ukrainos religinį konfliktą į Lietuvą. Tai pavojingas ir Lietuvai žalingas kelias“, – sako M. Jakubovskaja.
Tačiau būtent Maskvos patriarchato bažnyčia 2022 m. ir paaštrino konfliktą, nušalindama penkis dvasininkus, nesutikusius garbinti Rusijos karo prieš Ukrainą. Reaguodama į tai, 2023 m. Lietuvos Vyriausybė pasiekė, kad būtų įsteigtas Visuotiniam patriarchatui Konstantinopolyje pavaldus Lietuvos stačiatikių egzarchatas, kuriam apytiksliai priklauso apie pusę tūkstančio tikinčiųjų, tačiau iki šiol neturi nė vienos nuosavos cerkvės. Problema ta, kad valstybė negali kištis į religinių bendruomenių gyvenimą.
Estijos valdžia neseniai įpareigojo Maskvai pavaldžią stačiatikių bažnyčią nutraukti ryšius su Kremliumi. Tačiau ši apskundė įstatymą Žmogaus Teisių Teismui, nes nutraukę ryšius su Maskva, tikintieji ir dvasininkai teigia nebeliksią stačiatikiais.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
